nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Spalvingasis J. Stoltenbergas: kiek jis tinkamas vadovauti NATO?
Algirdas Acus, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Spalio 1-ąją pasikeitus NATO generaliniam sekretoriui, daugelis mano, kad NATO tonas dar suminkštės. Mat 65 metus egzistuojančio didžiausio pasaulyje gynybos aljanso vairą perėmė buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas ir jau savo pirmojoje kalboje nelabai aiškiai dėstė apie Rytų Ukrainą: paliaubos paskelbtos, matome joms galimybę, bet situacija trapi ir yra paliaubų pažeidimų.
J.Olekas vyksta į Gruziją ir Azerbaidžaną
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kitą savaitę vyksta į Gruziją ir Azerbaidžaną. Su Gruzijos gynybos ministru Irakliu Alasania aptars regioninio saugumo situaciją, Gruzijos euroatlantinės integracijos siekius, galimą Lietuvos paramą stiprinant ir reformuojant Gruzijos kariuomenę ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvas. Ministras lankysis Goryje esančioje Karo ligoninėje, Gruzijos nacionalinėje karo akademijoje, susitiks su NATO ryšių biuro Gruzijoje vadovu Billu Lahue.
Klaipėdoje švartuosis laivas su sunkiąja JAV karių technika
Klaipėdos jūrų uoste trečiadienį švartuosis laivas, atgabensiantis Jungtinių Amerikos Valstijų karių sunkiąją karinę techniką, kuri bus naudojama bendroms pratybos su Lietuvos kariais. Į Lietuvą JAV kariai atsigabena šarvuotuosius transporterius „Stryker“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir kitas karines transporto priemones. Planuojama, kad iš viso naujoje pamainoje bus apie 160 JAV Sausumos pajėgų 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados karių.
Baltijos šalių padangėje treniruojasi NATO karinės oro pajėgos
LRT.lt Antradienį ir trečiadienį Baltijos šalių oro erdvėje vyksta Baltijos regiono karinių oro pajėgų treniruotė, kurią jau devynioliktą kartą organizuoja NATO Vyriausioji oro pajėgų vadavietė Ramšteine, Vokietijoje. Šiose Estijoje vyksiančiose treniruotėse, Baltijos šalių karinės oro pajėgos treniruojasi kartu su NATO sąjungininkais ir partneriais – Kanados, Portugalijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos ir Suomijos karinėmis oro pajėgomis.
NATO: stebime reikšmingą Rusijos pajėgų atitraukimą iš Ukrainos
NATO pastebėjo reikšmingą Rusijos pajėgų atitraukimą iš Ukrainos teritorijos, tačiau daug karių buvo palikta netoli abiejų šalių sienos, trečiadienį pranešė Aljanso karinis atstovas. „Įvyko reikšmingas konvencinių Rusijos pajėgų atitraukimas iš Ukrainos, tačiau tūkstančiai (karių) tebėra dislokuoti netoli sienos“, – pulkininkas leitenantas Jay Janzenas (Džėjus Džanzenas) elektroniniu laišku atsakė į naujienų agentūros „Reuters“ prašymą pakomentuoti padėtį. „Dalis Rusijos karių lieka Ukrainoje.
Prezidentė Niujorke susitiko su Hillary Clinton
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke susitiko su buvusia JAV valstybės sekretore Hillary Clinton. Susitikime aptarti Europos ir viso pasaulio saugumui kylantys nauji iššūkiai, transatlantinių ryšių stiprinimas, Lietuvos ir JAV dvišalis bendradarbiavimas. Pasak Prezidentės, situacija Ukrainoje kelia grėsmę viso pasaulio saugumui, todėl transatlantinis bendradarbiavimas šiandien yra ypač svarbus ir reikalingas.
Lietuvos kariai dalyvavo pratybose Lenkijoje
Lenkijos Pamario Dravsko poligone penktadienį uždarymo ceremonija baigėsi tarptautinės NATO Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Kilnus kalavijas 2014“. Dvi savaites Lietuvos ir Lenkijos poligonuose vykusiuose mokymuose treniravosi per 1 tūkst. 700 specialiųjų pajėgų karių iš 15 NATO valstybių. „Esame stipriausio pasaulyje karinio aljanso nariai ir tai reiškia, kad, iškilus grėsmei, visi kartu atsirasime reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku.
NATO Rytų Europoje įkurs štabą su elementais Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje
Rytų Europoje NATO įkurs tarptautinį štabą, kurio elementai bus dislokuoti Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje, penktadienį patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Generolo teigimu, šį klausimą ketinama aptarti Vilniuje per Baltijos šalių ir Lenkijos kariuomenės vadų susitikimą su vyriausiuoju sąjungininkų vadu Europoje JAV generolu Philipu M. Breedlove'u (Filipu Bridlavu). Pasak Lietuvos kariuomenės vado, štabe dirbs nuo 80 iki 120 žmonių.
Lietuvos kariuomenės vadas J. V. Žukas: NATO vadavietės Lietuvoje bus įkurtos jau šiemet
Šiandien prasideda NATO šalių kairuomenių vadų susitikimas, kur vadai aptars saugumo stiprinimą Rytų Europoje ir kalbės apie misiją Afganistane. Rytiniame susitikime su žiniasklaidos atstovais Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas pristatė Vilniuje vyksiančios NATO karinio komiteto konferencijos tikslus ir reikšmę bei atsakė žiniasklaidos atstovams į su renginiu susijusius klausimus.
Vilniuje renkasi NATO šalių kariuomenių vadai tartis dėl Rytų Europos ir Afganistano
Vilniuje penktadienį prasideda NATO šalių kariuomenių vadų susitikimas, kuriame ketinama tartis dėl saugumo stiprinimo Rytų Europoje ir misijos Afganistane ateities. Oficiali renginio atidarymo ceremonija vyks penktadienio vakarą Katedros aikštėje, svarbiausios sesijos numatomos šeštadienį. NATO karinis komitetas Vilniuje ketina aptarti, kaip įgyvendinti sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų, dėl kurių valstybių vadovai sutarė rugsėjo pradžioje per susitikimą Velse.
REKLAMA
REKLAMA
Diplomatai supažindino Ukrainos studentus su Lietuvos narystės ES laimėjimais
Studentai iš įvairių Ukrainos universitetų Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje rugsėjo 17 dieną susipažino su Lietuvos nueitu keliu į Europos Sąjungą ir NATO, šalies naryste ES, pirmininkavimu ES Tarybai 2013 metais, vystomojo bendradarbiavimo projektais, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimu.
JAV politologas: žmonių aukos gali sustabdyti V. Putiną
Jei JAV nesiims ryžtingesnių priemonių atgrasant Rusiją nuo veiksmų Ukrainoje, po poros metų kitais Vladimiro Putino taikiniais gali tapti Baltijos valstybės. Tai teigia JAV politologas Johnas R. Boltonas. Savo straipsnyje „Atsitraukimas prieš V. Putiną“ jis rašo, kad jei NATO, kurioje lyderė turi būti JAV, nesukliudys V. Putinui ir šis imsis Lenkijos ar Baltijos šalių, NATO patikimumas patirs tokią žalą, kad Aljansas bus amžiams sužlugdytas iš vidaus.
Profesorius ragina mokyti jaunimą ne iš „ragatkių“ į žvirblius šaudyti
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka teigia, kad NATO supranta savo misiją ir yra pasirengusi ginti Aljanso nares, tačiau ir pačios šalys narės turi būti pasirengusios apsiginti, nes „kol NATO ateis, gali būti per vėlu“. Vien laukti NATO pagalbos neužtenka „Po Baracko Obamos vizito į Taliną ir NATO viršūnių susitikimo tapo aišku, kad NATO supranta savo misiją savo narių atžvilgiu“, – sakė jis, apžvelgdamas geopolitinę situaciją ir dalydamasis mintimis apie t...
L. Linkevičius: energetinis saugumas ir stiprus Aljansas – bendras Lietuvos ir Norvegijos interesas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 16 dieną vizito Osle metu vykusiuose susitikimuose pabrėžė sėkmingą Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, aptarė saugumo regione, paramos Ukrainai klausimus ir NATO aktualijas. „Norvegija – svarbus partneris Lietuvai užsitikrinant alternatyvas energetikoje bei siekiant patikimų saugumo garantijų mūsų regione.
Škotijos atsiskyrimas atsilieptų ir mūsų saugumui?
Didžiųjų šalies parlamentinių partijų lyderiai teigia, jog Škotijai naudingiau negriauti Jungtinės Karalystės. Konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, Škotijos atsiskyrimas netgi galėtų turėti ilgalaikių pasekmių NATO bei ES saugumui. Ketvirtadienį įvyks Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės. Portalo LRT.
JK viceadmirolas: Į provokacijas Baltijos jūroje bus atsakoma stiprinant NATO buvimą
Dažnėjant Rusijos karinių pajėgų provokacijoms Baltijos jūroje, 2015-aisiais bus stiprinamas NATO pajėgų buvimas, sako NATO jūrinio komponento vadavietės vadas, Jungtinės Karalystės viceadmirolas Peteris Hudsonas (Pyteris Hadsonas). Lietuvoje šią savaitę viešėjęs karininkas interviu BNS tvirtino, kad svarbiausia žinia po NATO viršūnių susitikimo Velse yra ta, jog būtinos reformos, kurios leistų greitesnį NATO reagavimą į įvairias grėsmes, taip pat ir jūroje.
Prancūziškas galvosūkis: ir norisi, ir nepatogu
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as atsidūrė garsiojo Buridano asilo vietoje: šis nudvėsė badu, stovėdamas tarp dviejų šieno kupetų, nes niekaip neapsisprendė, iš kurios geriau ėsti. Per NATO viršūnių susitikimą padarytas ryžtingas Prancūzijos vadovo pareiškimas dėl puolamųjų „Mistral“ klasės karo laivų pardavimo Rusijai iškart atsidūrė Vakarų spaudos dėmesio centre. Tačiau anaiptol ne dėl parodyto ryžtingumo.
S. Lavrovas: NATO ieško savo egzistencijos prasmės
NATO karštligiškai ieško savo egzistavimo prasmės ir vaizduoja Maskvą keliančią grėsmę, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu naujienų agentūrai ITAR-TASS. „Prisimenu, kaip prieš dešimtį metų plėtė Europos Sąjungą ir NATO, skubotai priimdami ne tik rytų Europos šalis iš buvusių Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) ir Varšuvos sutarties narių, bet ir tris Baltijos respublikas“, – kalbėjo jis. „Europos Sąjungą palieku nuošalėje – tai ekonomika.
NATO viršūnėje – Rusijos šnipas?
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Slovėnija tiria kaltinimus, kad jos ambasadorius NATO šnipinėjo Rusijai. Užsienio reikalų ministerija patvirtino nedelsdama išsikvietusi į Liublianą savo nuolatinį atstovą NATO ir visu rimtumu tirianti kaltinimus, kuriuos paviešino vienas savaitraštis. Pasak pranešimo, tyrimas pradėtas Lenkijos iniciatyva. Andrejus Benedejčičius atstovavo Slovėnijai trejus metus, prieš tai buvo ir ambasadorius Rusijoje.
Arabų vyriausybės susitarė pradėti „konfrontaciją“ su „Islamo valstybės“ džihadistais
Arabų valstybės sekmadienį susitarė imtis „reikiamų priemonių“ įveikti „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus ir yra pasirengusios tarptautiniam bendradarbiavimui dėl šio tikslo, pranešė Arabų Lygos vadovas Nabilas al Arabi (Nabilas Arabis). Pradėdamas Lygos užsienio reikalų ministrų susitikimą N.al Arabi paragino pradėti visapusišką karinę ir politinę konfrontaciją su kovotojais ir kitais džihadistais, kurie, anot jo, kelia grėsmę pačiam arabų valstybių egzistavimui.
A. F. Rasmussenas: NATO ir Rusijos pamatinis aktas neužkerta kelio gynybai
Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sako tvirtai smerkiantis neteisėtus Rusijos veiksmus Ukrainoje, tačiau taip pat pabrėžia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą yra žadintuvo skambutis, kuris visiškai aiškiai parodė visiems, kodėl NATO reikalingas. Be to, jis pabrėžia, kad NATO ir Rusijos pamatinis aktas neužkerta kelio jokiems veiksmams užtikrinti veiksmingą gynybą ir atgrasymą.
Ukraina gaus ginklų iš penkių NATO sąjungininkių
Ukrainos prezidento Petro Porošenkos aukšto rango padėjėjas sekmadienį sakė, kad Kijevas per NATO viršūnių susitikimą Velse pasiekė susitarimą dėl ginklų ir karinių stebėtojų iš penkių Aljanso valstybių. „Per NATO viršūnių susitikimą buvo pasiekti susitarimai dėl aprūpinimo kariniais patarėjais ir modernių ginklų tiekimo iš Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Norvegijos“, – savo „Facebook“ puslapyje pranešė Jurijus Lycenka.
A. F. Rasmussenas: Aljansas padarys viską, kad apgintų sąjungininkes
Vykintas Pugačiauskas, Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljanso priemonės sąjungininkėms ginti visiškai atitiks prieš 17 metų Rusijai duotą pažadą nesteigti jos kaimynystėje nuolatinių bazių. Po Velso viršūnių susitikimo duodamas interviu LRT Televizijai, Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad tai neturėtų kelti abejonių, jog Aljansas padarys viską, kad apgintų sąjungininkes.
NATO nutarė: Baltijos šalyse bus steigiamos vadavietės
NATO vadovai viršūnių susitikime Velse penktadienį sutarė steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, jų tikslios funkcijos ir struktūra paaiškės per rudenį, pranešė Lietuvos pareigūnai. „Nuspręsta Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkurti NATO vadavietes. Jos padėtų priimti pastiprinimą ir rengtų kolektyvinės gynybos pratybas“, - teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime spaudai.
A. Matonis: Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriamos lėšos gali išgelbėti šimtus karių
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Ukrainos kariuomenei Lietuvos skiriami 50 tūkst. eurų yra svarbus indėlis, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. „Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, neteikia karinės pagalbos Ukrainai. Jei paskaičiuosime, kiek už 50 tūkst. eurų galima įsigyti medikamentų, pamatysime, kad tai yra pakankamai svarbus indėlis. Tie pinigai gali padėti išgelbėti gyvybes ar padėti sveikti šimtams Ukrainos karių“, – kalba LRT.lt pašnekovas. Lietuva skirs 50 tūkst.
D. Grybauskaitė: NATO laiko V. Putino lyderystės testą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Europos ir NATO lyderiai turi parodyti lyderystę ir neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nueiti per toli. „Šiandien Europos ir NATO vadovai laiko lyderystės testą, V.Putinas žino, kaip toli jis gali nueiti, bet mes turime parodyti, kad jis negali nueiti per toli“, - interviu amerikiečių televizijai CNN sakė Lietuvos vadovė, komentuodama NATO viršūnių susitikime Velse vykstančias diskusijas apie situaciją Ukrainoje.
NATO turėtų paskelbti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės
NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.
A. F. Rasmussenas: Rusija nežengė „nė vieno žingsnio“, kad taika Ukrainoje taptų įmanoma
Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų. „Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, - sakė jis.
Politologas: nieko nedarymas yra didžiausia provokacija
Žinių radijas Politologas Arvydas Cesiulis mano, kad NATO nepasiekus bendros nuomonės, yra labai didelė grėsmė, jog Ukrainos krizė virs įšaldytu konfliktu: „Rizika išlieka labai didžiulė, nes visgi Vakarų pasaulis, konkrečiai Europos valstybės, neturi vieningo požiūrio ir politikos dėl įvykių Ukrainoje. Daug lemia finansiniai ir kitokie interesai, tradiciniai saitai ir tokių valstybių kaip Prancūzija, Vokietija su Rusija, anksčiau buvusia Sovietų sąjunga.
L. Linkevičius: NATO greitojo reagavimo pajėgos atlieptų Lietuvos interesus
NATO viršūnių susitikimas turėtų atliepti Lietuvos saugumo interesus, nes šalys narės sutaria dėl aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo ir atitinkamos infrastruktūros joms kūrimo, portalui delfi.lt sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tokios greitojo reagavimo pajėgos visiškai atlieps mūsų interesus. Tokios saugumo garantijos yra patikimos“, - telefonu iš Kardifo delfi.lt sakė L.Linkevičius.
NATO vadovas atvirai apkaltino Rusiją karine agresija prieš Ukrainą
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) ketvirtadienį tiesiogiai apkaltino Maskvą atakuojant Ukrainą, Aljanso lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, kuriame reiškiamas palaikymas Kijevui ir žadama stiprinti gynyba nuo Rusijos, kurią sąjungininkai pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos vertina kaip priešišką valstybę. „Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą.
Prancūzijos generolas: naujieji NATO planai – už šimtus milijonų eurų
NATO plano suformuoti greitojo reagavimo karinius dalinius, kuris turėtų būti patvirtintas šią savaitę Velse vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, įgyvendinimas kainuotų „kelis šimtus milijonų eurų“ per metus, trečiadienį nurodė vienas Prancūzijos generolas. „Žmonių laikymas parengtyje reikalauja tam tikrų išlaidų“, – generolas Jeanas-Paulis Palomeros (Žanas Polis Palomero), vadovaujantis vienam iš dviejų NATO strateginių štabų, sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
A. Butkevičius: jau perkame karinę techniką iš Lenkijos
Žinių radijas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ labai teigiamai vertina Prancūzijos sprendimą neperduoti Rusijai karinių laivų „Mistral“, kalba apie NATO saugumo garantijas, artėjantį Aljanso viršūnių susitikimą Velse ir gynybos finansavimo reikalus, taip pat apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos eigą ir sprendimą didinti minimalią mėnesinę algą.
Rimti JAV ir Didžiosios Britanijos pažadai Rytų Europai
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį pareiškė, kad NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje. Prieš NATO viršūnių susitikimą paskelbtame bendrame pareiškime jie pabrėžė, kad tokie sprendimai būtini siekiant atgrasyti Rusiją.
Lietuvos premjerą stebina Vokietijos kanclerės pareiškimai
Žinių radijas Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande'as) trečiadienį pranešė, kad šiuo metu „nėra tinkamų sąlygų“, kad Prancūzija galėtų perduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad toks Prancūzijos sprendimas yra viena realesnių sankcijų Rusijai: „Aš šį sprendimą vertinu teigiamai.
NATO lyderiai kurs vieningą frontą prieš Rusiją dėl Ukrainos krizės
NATO lyderiai ketvirtadienį sieks pademonstruoti vienybę prieš Rusiją dėl konflikto Ukrainoje, kai Prancūzija pareiškė atidėsianti Maskvai statomų karo laivų perdavimą, nors Kremlius netikėtai pateikė taikos planą. Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.
Branduolinės pratybos: Rusija surengs strateginių raketinių pajėgų mokymus
Rusija rugsėjį surengs savo strateginių raketinių pajėgų, atsakingų už ilgojo nuotolio branduolinių ginklų arsenalą, dideles pratybas, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje. Apie šias pratybas buvo paskelbta tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir NATO yra smarkiai padidėjusi dėl krizės Ukrainoje. Kaip nurodo naujienų agentūra „RIA Novosti“, tuose manevruose dalyvaus per 4 000 karių ir apie 400 karinės technikos vienetų, įskaitant aviaciją.
NATO Oro policijos misiją baigę JK kariai: jei pakviesite – iškart atskrisime
LRT.lt „Šiandien Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai baigia keturis mėnesius trukusią NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse. Įgijome labai daug vertingos patirties. Ir, nors dabar mūsų kariai išvyksta, galiu drąsiai sakyti – esame labai arti. Jums tereikia pakviesti ir mes iškart atskrisime“, – Baltijos šalių oro erdvės saugumo perdavimo ceremonijoje sakė Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Gregas Bagwellas.
Portugalai ir kanadiečiai perėmė Baltijos šalių oro policijos misiją
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugoję lenkų ir britų kariai simbolinį medinį oro saugumo raktą perdavė Portugalijos ir Kanados kontingentams.
Kova už tikrą Lietuvą: pusiau ES, pusiau SSRS
Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...
Šiauliuose keičiasi NATO oro policijos misijos
Pirmadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius lenkų ir britų karius pakeis Portugalijos ir Kanados kariai.
Vokietijos dienraštis: NATO planuoja naujas bazes Rytų Europoje
NATO planuoja įsteigti penkias karines bazes Rytų Europoje, sekmadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. Numatoma, kad naujos bazės bus įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kaip skelbia portalas lrytas.lt, anot dienraščio šaltinių, kiekvienoje bazėje bus dislokuota iki 600 karių. Daugiau detalių nepateikiama, tik pridedama, kad tokie planai bus aptarti per artėjantį NATO viršūnių susitikimą rugsėjo 4-5 dienomis.
Į Šiaulius atskrido Portugalijos naikintuvai
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido šeši Portugalijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon”. Nuo rugsėjo 1 dienos Portugalija ir jos misiją sustiprinanti Kanada pradės 36-ąją NATO oro policijos misijos rotaciją Baltijos šalyse.
Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą?
Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.
Lietuvos ambasadoje apžvelgta Švedijos bendradarbiavimo su NATO pažanga
NATO kontaktinės ambasados funkcijas vykdančioje Lietuvos ambasadoje Švedijoje surengtas NATO šalių diplomatinių atstovų Stokholme ir karo atašė susitikimas su NATO pajėgų transformacijos vadavietės Vyriausiojo vado pavaduotoju generolu Marco Zulianiu, kurio metu buvo pristatyta Švedijos ir Aljanso bendradarbiavimo pažanga. Po įvykusių konsultacijų su Švedijos gynybos institucijų atstovais M. Zulianis pristatė Švedijos partnerystės su NATO pažangą bei perspektyvas.
ES svarstys naujas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi svarstyti 28 šalių bloko pozicijos dėl krizės Ukrainoje, garsėjant raginimams dar labiau sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. Ministrų susitikimas Milane įvyks kitą dieną po to, kai NATO pareiškė, jog Rusija pasiuntė į pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams apie tūkstantį savo karių ir daug sunkiosios ginkluotės.
Lietuvai neparanki italė – finišo tiesiojoje
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos. Ukrainos padėtį šiandien Milane aptars ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai.
JAV kariškai atsiųs tankų į manevrus Baltijos šalyse ir kitur Rytų Europoje
JAV karinės pajėgos, pastiprintos tankais, netrukus vyks į Rytų Europą, kad dar kartą užtikrintų NATO sąjungininkes, nerimaujančias dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje, parnešė ketvirtadienį Pentagono pareigūnai.
Prezidentė: NATO viršūnių susitikimas – gyvybiškai svarbus
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Baracku Obama reiškia, kad regionas turi stiprų palaikymą, o jo problemos suvokiamos rimtai. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po šio susitikimo vyksiantis NATO viršūnių susitikimas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa gyvybiškai svarbus.
Atsisveikindami NATO kariai atnaujino pavėsinę kūdikių namuose
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlikę Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų kariai prieš išvykdami Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams paliko dovaną – savo rankomis, negailėdami laisvo laiko, atnaujino pavėsinę. Visą mėnesį NATO kariai po tarnybos lankydavosi kūdikių namuose ir tvarkė seną pavėsinę, į kurią esant lietingam orui vaikiškais vežimėliais atvežami kūdikiai, kad jie galėtų pakvėpuoti grynu oru.
