mokesčiai

Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau perkelia savo veiklą ir buveines iš Lietuvos. 33-ajame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamo Lietuvos ekonomikos tyrime tam skirta daugiau dėmesio nei įprastai. Pasak LLRI ekspertų tokias verslininkų nuotaikas ir sprendimus lemia nuolat besikeičiantys įstatymai ir nepastovi mokestinė aplinka. 70 proc. apklaustų rinkos dalyvių teigė, kad kad per pastaruosius 5 metus verlsui nepalankių valdžios sprendimų buvo kaip niekad daug. 91 proc.

Virginija Motiejūnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Opozicija sako, kad visus mokesčius surinkus, užtektų lėšų pensijoms kompensuoti ir naujų mokesčių nebereikėtų. Pernai į biudžetą nesurinkta 85 milijonų litų akcizų ir 400 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių, o sausį biudžetas negavo visų planuotų pajamų.

2014 m. vasario 20 d., Tauragė. Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Tauragės AVMI) informuoja, kad nustatė vieną iš Tauragės bendrovių, teikiančių konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, kuri nedeklaravo beveik 140 tūkst. litų pajamų. Patikrinimo metu pagal pateiktus apskaitos duomenis Tauragės AVMI specialistai nustatė, kad bendrovė 2012 m. rugpjūčio mėn.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune turės gauti valstybinės reikšmės statusą ir bus kontroliuojamos valstybės. „Valstybė perims šito sektoriaus reguliavimą ir valdys dalį akcijų. Bet tai nereiškia, kad valstybė perims visą energetinį ūkį tose savivaldybėse. Esame numatę Vilniuje ir Kaune kurti tris specialiosios paskirties akcines bendroves. 51 procentas bendrovių akcijų priklausytų valstybei.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama konservatoriaus Kęstučio Masiulio idėją mainais į automobilių mokestį, papildomai apmokestinti traškučius, limonadus ir energinius gėrimus, Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad Danija, vienintelė valstybė, įvedusi tokį mokestį, po 15 mėnesių jo atsisakė.  „Principinis klausimas būtų toks – ar reikia apskritai apmokestinti traškučius? Čia juk nekalbama apie nesveiką maistą.

 Papildomai apmokestinti nesveiką maistą – traškučius, limonadus ir energinius gėrimus – neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, tokių produktų prieinamumą galima riboti kitomis priemonėmis. „Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis paprašė Seimo valdybos iš visų partijų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo pataisas papildomam nesveiko maisto – traškučių, limonadų ir energinių gėrimų – apmokestinimui. Pasak opozicinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančio parlamentaro, tai leistų neįvesti automobilio mokesčio. „Seimas neturėtų nusišalinti ir pateikti alternatyvą Vyriausybės planams apmokestinti automobilius.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Valdantieji, svarstantys automobilių mokesčio įvedimą, daro savaitės pertrauką - tikimasi, kad per tą laiką dėl mokesčio apsispręs valdančiųjų partijų vadovybės. „Nebuvo rastas sutarimas dėl automobilių mokesčio ir buvo sutarta, kad grįžtama yra į partijų vadovybes ir tos diskusijos bus tęsiamos po pasitarimo su partijų vadovybe“, - penktadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pranešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad valdančiojoje koalicijoje vykstančios diskusijos apie mokesčių kėlimą, kad būtų kompensuota už sumažintas pensijas, atspindi chaosą prieš rinkimus ir nepagrįstai priešina žmones. "Valdančiojoje daugumoje yra labai daug diskusijų, kurios daugiau atspindi priešrinkiminį chaosą, negu kažkokį suderintą rimtą valstybės valdymą", - žurnalistams Ukmergės rajone sakė prezidentė.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) penktadienį pristatė memorandumą, kuriame kviečia valdžios atstovus pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą dėl sklandaus euro įvedimo Lietuvoje. „Mes labai sveikiname valdžios iniciatyvą įvesti eurą. Tačiau mūsų neturėtų klaidinti Latvijos patirtis ir manymas, kad viskas vyko skalndžiai, nes ne viskas yra pastebima.

Parlamentaras darbietis Kęstutis Daukšys mano, jog pinigų suma, kuri reikalinga pensijoms kompensuoti, yra pernelyg maža, kad tam reikėtų Įvesti papildomą mokestį.  „Pensijas reikia kompensuoti. Tai viena. Antras dalykas – nereikia pensijų kompensuoti, supriešinant žmones, pranešant, kad bus kompensuojama iš automobilių mokesčių ar dar iš kokių nors.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius, habil. dr. Pranas Žukauskas pripažino, kad automobilio mokestis egzistuoja ne vienoje pasaulio šalyje. „Tačiau neteko niekur skaityti, kad jis būtų renkamas biudžeto skylėms kamšyti, liaudiškai tariant, pravalgyti“, – balsas.lt teigė profesorius.  Pasak jo, automobilio mokesčio svarbiausia logika turėtų būti ekologijos gerinimas, gal dar kelių priežiūra ir statyba.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Vyriausybė, užsibrėžusi tikslą dar šiemet pradėti kompensuoti pensijas, toliau svarsto naujų mokesčių įvedimą ir senų didinimą. Naujausia idėja – mokestis už automobilius. Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. – Pone ministre, kam reikia mokesčio už automobilius? – Jūs nelabai teisingai įvardinote.

Didžiausia Lietuvos makroekonomikos blogybė - investicijų trūkumas. Anot premjero visuomeninio konsultanto Rimanto Rudzkio, viena to priežasčių - mokesčių nepastovumas. Tai jis pareiškė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“, komentuodamas ketinimus įvesti naują automobilių mokestį. „Mes tikriausiai norim būti Europos čempionais pagal mokesčių nepastovumą, nes nuolat juos kaitaliojam. Prieš kelis mėnesius premjeras minėjo, kad naujų mokesčių šiais metais nebus įvedama.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą su Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento vadovais, kuriame kalbėta apie mokesčių administravimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo klausimus. Finansų ministerijos siūlymu, būtina parengti mokesčių administravimo įstatymo pataisas. Kaip viena iš galimų pataisų paminėta solidari atsakomybė nesąžiningiems verslininkams, kurie dalyvauja PVM vengimo schemose.

Prancūzijos valdžia sieks prisiteisti iš JAV technologijų milžinės „Google“ 1 mlrd. eurų mokestinių pajamų po to, kai šalies atliekamo tyrimo metu paaiškėjo galima nesąžininga bendrovės taikoma mokesčių strategija, praneša „EUbusiness“. „Google“ atstovas spaudai atsisakė komentuoti pranešimą spaudai ir pareiškė, kad „gandų bendrovė nekomentuoja“. Prancūzijos finansų ministerija taip pat žinių nekomentavo, nes to įstaigai daryti neleidžia informacijos apie mokesčius konfidencialumas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad interneto svetainėje, skelbiamas sąrašas žemės mokesčio mokėtojų, kuriems dėl nenurodyto gyvenamosios vietos adreso neįmanoma išsiųsti deklaracijų. Sąraše yra per 900 gyventojų ir 13 juridinių asmenų, kurie už žemę valstybei turi sumokėti per 155 tūkst. litų.

Asociacija „Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus ir ragina įvesti automobilių mokestį Lietuvoje. Pasak asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, automobilių mokestis yra visiškai įprastas daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ne tik Europos Sąjungos Taryba, bet ir Tarptautinis valiutos fondas, kredito reitingo agentūros.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikuoja valdančiųjų užmojus didinti mokesčius. Pasak A. Kubiliaus, taip visuomenei esą sudaromas įspūdis, kad jų reikia siekiant įsivesti eurą.  „Valdžia gi nutarė, kad įvedant eurą žmonėms nebus leidžiama badauti, todėl bus didinama minimali alga ir kompensuojamos pensijos, o tam reikia naujų mokesčių. Taigi žmogus pasidarys išvadą: nauji mokesčiai valdžios svarstomi tam, kad turėtume eurą“, – pirmadienį sakė A. Kubilius.

„Gal įveskime plikių mokestį?“ – tokį klausimą valdančiajai koalicijai Seime surengtoje spaudos konferencijoje uždavė Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. – Visi valdžios flangai vis labiau darosi anarchistiniai ir vis dažniau demonstruoja, kad centro nuomonė jiems nėra svarbi.“ Politiko teigimu, valdančioji koalicija iš stagnacijos etapo po truputį pereina į anarchiją. Nemažai kritikos buvo išsakyta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijai.

 Nuo vasario mėnesio gyventojai už elektros energiją, suvartotą per sausio mėnesį, jau turi atsiskaityti naujomis sumažėjusiomis 2014 m. kainomis. Dauguma (71 proc.) buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito pagal „Standartinį“ vienos laiko zonos tarifo planą – pagal jį nauja elektros energijos kaina sudaro 0,474 Lt/kWh.

 Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento klastojimo, turto iššvaistymo, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių vengimo, kuriame įtarimai pareikšti „Tele-3“ generalinei direktorei Laurai Blaževičiūtei. „Ikiteisminis tyrimas baigtas pirmadienį“ , – BNS sakė tyrimui vadovaujanti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė.

Jurgita Juškevičienė „Šiaulių kraštui“ šiaulietis piktinosi, kad bendrovei „Šiaulių energija“ reikia mokėti už laiptinių šildymą, nors jose nėra radiatorių. Vyras mano, kad šilumininkai prastumia jiems palankius įstatymus ir metodikas, dėl kurių šilumos vartotojai tampa įkaitais.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė, kad vienintelis dalykas, kurį sugeba bet kuri valdžia – tai kelti mokesčius. „Atsakymas visų, nesvarbu, kokius klausimus sprendžiame, yra: reikia didinti mokesčius“, - tiek į kairiųjų, tiek į dešinių daržą akmenį metė Ž. Šilėnas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad interneto svetainėje skelbiama informacija apie mokesčių mokėtojus – juridinius asmenis, – kuriems už mokestinius pažeidimus patikrinimų metu buvo apskaičiuotos papildomai mokėtinos sumos ir kurių atžvilgiu sprendimai yra įsiteisėję ir neskundžiami. Nurodytoms įmonėms patikrinimų metu papildomai priskaičiuota beveik 26,8 mln. litų įvairių mokesčių.

2014 m. sausio 20 d. įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas. Jis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarką bei sąlygas. Šio dokumento priėmimas Vyriausybėje ir įsigaliojimas yra labai svarbus, nes tvarkos aprašas yra vienas iš naujos redakcijos Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų pataisų, įsigaliojusių šių metų sausio 1 d., įgyvendinamųjų teisės aktų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2013 metais į Valstybės biudžetą surinkta beveik 2,2 mlrd. litų daugiau nei 2012 metais, o planas viršytas 186 mln. litų. Visų mokesčių surinkimas, lyginant su 2012 metais buvo didesnis: Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkta 20 proc. (309 mln. Lt.), Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 27 proc. (1,75 mlrd. Lt.), pelno mokesčio – 10 proc. (151 mln. Lt.) daugiau, nei 2012 metais. Iš viso vien mokestinių pajamų surinkta beveik 18 proc.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų nacionalinio biudžeto planas įvykdytas ir viršytas. Jį sudarantys valstybės biudžetas pajamų gavo 282 mln. litų daugiau nei planuota, savivaldybių - 133 mln. litų daugiau. Daugiausiai virš plano gauta pelno mokesčio, didžiausias trūkumas - pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Viršplaninės pajamos pirmiausiai skirtos biudžeto deficitui finansuoti. Į nacionalinį biudžetą pernai planuota gauti 21,390 mlrd.

Finansų ministras sako, kad 2013 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas, tačiau nepavyko surinkti planuoto pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Šiemet bus siekiama esminio lūžio, surenkant šiuos mokesčius ir kovojant su "šešėliu". Rimantas Šadžius perspėja, kad tai kelia grėsmę eurui. "Bendras planas įvykdytas, nors pagal atskirus mokesčius įplaukos buvo gana netolygios. Įmonės uždirbo daugiau pelno, tačiau rūpestį kėlė vartojimo mokesčiai.

Nors 2013-ieji džiugino pritrauktais užsienio kompanijų investiciniais projektais ir augančiu tiesioginių užsienio investicijų srautu, Lietuvai būtina ir toliau nuosekliai gerinti verslo sąlygas bei investicinį klimatą.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, jog per krizę sumažintos pensijos gali būti kompensuojamos, peržiūrint mokesčių bazę. Jis neatmeta, jog tam tikslui ieškant maždaug 1 mlrd. litų, gali būti padidinti kai kurie mokesčiai arba įvesti nauji.

 Per 2013 m. į Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžetą surinkta daugiau lėšų nei 2012 m. Pernai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė 9 mlrd. 845,5 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 9,9 proc. (883,4 mln. Lt) daugiau nei per 2012 m. 9 mlrd. 161,3 mln. Lt arba 93,1 proc. visų biudžeto įplaukų sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos. Palyginti su 2012 m., šių įmokų suma padidėjo 7,9 proc. arba 666,7 mln. Lt.

Valdžios institucijose jau pasigirsta neoficialių pasvarstymų, ką Lietuva šiemet deleguos į jai priklausančią Europos Komisijos (EK) nario vietą, o tarp galimų kandidatų įvardijami ir kai kurie dabartiniai ministrai.

Šiaulių mokesčių mokėtojai į miesto iždą sunešė daugiau pinigų negu buvo planuota, nors ir pervedama mokesčių dalis sumažėjo, ir atlyginimai šalies vidurkio nesiekia. Tačiau tai kompensavo padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir minimalus darbo užmokestis. Mokesčių administratoriai suskaičiavo, kad pernai Šiaulių mokesčių mokėtojai į miesto biudžetą sunešė apie 130 milijonų litų. Tai yra įvykdė planą 106-iais procentais, su kaupu – viršplaninių pajamų gauta daugiau negu septyni su puse milijono litų.

Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai pastaraisiais metais iš nusikaltimais įtariamų, taip pat su nusikalstamomis grupuotėmis siejamų asmenų valstybės naudai padėjo susigrąžinti ar mokesčių pavidalu sumokėti keliasdešimt milijonų litų. Tačiau nusikalstamai įgytą turtą siekiantys konfiskuoti pareigūnai prabyla ir apie problemas, čia pat nurodydami, jog dalį jų išspręstų - visuotinis turto deklaravimas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pernai patikrinusi didelį turtą valdančių 15 asmenų finansus nustatė, kad jie valstybei nesumokėjo beveik 4 mln. litų. Mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta Žinių radijui patvirtino, kad tam tikros mokesčių procedūros yra atliekamos ir dėl Floridoje gyvenančio buvusio „VP Grupės“ akcininko Juliaus Numavičiaus.

Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Švedijos mokesčiai kelis dešimtmečius buvo vieni didžiausių pasaulyje ir sudarė beveik pusę bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Dėl paskutinius porą metų vykdomos mokesčių mažinimo politikos šalies mokesčiai sudaro kiek mažiau nei 45 proc.

 Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) dėkoja mokesčių mokėtojams – gyventojams ir bendrovėms už sąžiningai ir laiku sumokėtus mokesčius 2013 metais. Kaip rodo preliminarūs duomenys, š.m. Valstybės biudžeto planas bus viršytas keliais šimtais milijonų litų. Gruodžio 27 dienos duomenimis, mokestinių pajamų į Valstybės biudžetą surinkta 15,5 mlrd. litų – 70 mln. litų daugiau, nei planuota.

Prancūzijos audiovizualinės informacijos priežiūros institucija – CSA, siekia priimti įstatymą, kuris įpareigotų populiariąją vaizdo įrašų platformą „Youtube“ mokėti mokesčius, teigia businessweek.com. „Kultūros mokesčiu“ Prancūzijoje pramintą rinkliavą šiuo metu šalyje moka kino teatrai, televizijos transliuotojai ir interneto tiekėjai. Kasmet biudžetą daugiau nei 1,3 mlrd.

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą. Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui.

Kaip ir kiekviena paslauga, pensijų kaupimas kainuoja. Už kaupiamų lėšų tvarkymą pensijų kaupimo bendrovė ima mokesčius. Kad dalyviams būtų lengviau juos palyginti, įstatymas leidžia imti tik dviejų rūšių atskaitymus. Įstatymas nustato ir jų maksimalius dydžius. Kaupimo bendrovei neleidžiama atskaityti daugiau kaip 0,65 procento konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne daugiau kaip 1 procentą kitokiame pensijų fonde dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Niujorke (JAV) startuoliai nuo šiol galės legaliai išvengti mokesčių. Remiantis programa START-UP NY, mieste bus sukurtos zonos, kuriose reziduojančios firmos galės nemokėti mokesčių. Jų teritorijose jaunos firmos galės veikti be būtinybės susimokėti valstybei net 10 metų. Tokios zonos bus sukurtos koledžų ir Niujorko universiteto teritorijose. Mokesčių galės nemokėti ir kompanijų darbuotojai per artimiausius penkerius metus.

Liepos 17 - oji, diena, kai vidutinis lietuvis šiais metais nustojo „dirbti mokesčiams". Tam, kad pradėtų dirbti sau - jam prireikė 137 dienų per metus arba 4 valandų ir 34 minučių kiekvieną dieną.

Europos Komisija mano, kad Lietuva nepakankamai pažengė reformuojant mokesčių ir pensijų sistemas bei nurodo, kad šalis vis dar išlieka imliausia energetikos srityje, teigia už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta. Tačiau jis teigia, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva komisijos vertinime atrodo neblogai. „Komisija pateikė ir įvertinimą, kaip šalys narės vykdo ankstesnes rekomendacijas.

Pasaulio finansų krizė parodė, kad nekilnojamojo turto kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik bankams, bet ir valstybėms, o galiausiai – ir visiems mokesčių mokėtojams. Todėl reikalinga pertvarka, kuri padėtų užkirsti kelią naujiems burbulams, konstatuota diskusijoje su lietuvių kilmės JAV ekonomistu, šių metų Nobelio premijos laureatu, Jeilio universiteto profesoriumi Robertu J. Shilleriu.