mokesčiai

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog dėl serverių remonto gyventojai bei įmonių atstovai laikinai negali prisijungti prie „Mano VMI“ sistemos. Šiuo metu mokesčių mokėtojai VMI paslaugas galės gauti apsilankę VMI aptarnavimo padaliniuose.  Vykstant remonto darbams galimi ir kai kurių kitų VMI sistemų trumpalaikiai trikdžiai.

Nuo šio lapkričio 1dienos draudžiama skelbti apie svaigalų karnų sumažinimą, nors alkoholinių gėrimų nuolaidos parduotuvėse galės būti taikomos. Prekybininkai sako kol kas neradę būdo, kaip atkreipti klientų dėmesį į prekes, kurių kainos sumažintos, rašo „Verslo žinios“. Smulkieji prekybininkai teigia, kad naujoji tvarka yra jiems naudinga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nepratęsęs Seimas netęsi pažadų. „Aš tiesiog manau, kad visi mes, žiūrovai dabar to pažadų spektaklio, vertiname vienodai – na kas betiki šios valdančiosios daugumo pažadais?“, – žurnalistams trečiadienį sakė Suomijoje viešinti prezidentė.

Kone kiekvieno statistinio lietuvio aplankytame pramogų komplekse HBH netoli Palangos dabar – ramybė. Aikštelėje vos keli automobiliai išduoda, kad klientų nedaug. Tačiau vasaromis čia tenka laukti eilėse. Prieš porą metų stebint devynis įmonės veiklos mėnesius tų klientų buvo tiek daug, kad bendrovei pavyko nuslėpti 1 mln. 200 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti beveik 580 tūkst. eurų mokesčių.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

Kiekvienais metais Pasaulio ekonomikos forumas perpjauna šalių ekonomiką ir apžvelgia, kokios vidinės problemos kamuoja vietos verslininkus. Šie įvardino ir Lietuvos didžiausias ydas. Nors bendrame reitinge Lietuva užima 35 vietą iš 138 valstybių, tai nereiškia, kad verslininkai čia jaučiasi it rojuje. Jie nurodė net 15 „ligų“, kurias reikėtų šaliai išsigydyti. Kaimyninėje Latvija korupcija – didesnė problema Vienas neigiamų aspektų šalyse – korupcijos lygis.

Prieš kandidatuodami į Seimą visi būsimieji parlamentarai turėjo pateikti savo deklaracijos duomenis. Kai kurių metinės gautos pajamos keli tūkstančiai, o kitų siekia ir milijonus. Prieš rinkimus apžvelgiant partijų lyderių finansus specialistai teigė, kad dažniausiai žmonės rinkdami politiką, nekreipia dėmesio į tai, kokius turtus jis valdo. Tačiau turintiems daugiau pinigų, reklamuotis rinkiminės kampanijos metu – lengviau. Šį kartą apžvelgsime jau patekusiųjų į Seimą kandidatų finansus.

Neringos savivaldybė šiemet užėmė pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą, aplenkusi Vilnių ir kitus Lietuvos didmiesčius. Iš turizmo gyvenančioje Neringoje yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, čia vertinama labai gerai.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 10,5 proc. iki 56 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 80 eurų.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas 2016 metų Seimo rinkimų pirmajame ture, sekmadienį duris atvers balsavimo apylinkės. Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir koalicijų sąrašų, iš viso – per 1400 kandidatų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvauja rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Pastarųjų kelių priešrinkiminių mėnesių sociologinės apklausos palankiausios trims partijoms: socialdemokratams, valstiečiams - žaliesiems bei konservatoriams. 5 proc.

Rinkimai nenumaldomai artėja, o su jais ir nauji įstatymai. Dažniausiai partijos į savo programas įrašo daugybę mokestinių lengvatų, tačiau jau dabar matyti, kad kai kurie pažadai tokiais tik ir liks. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia pagrindinius mokesčių ir verslo sąlygų punktus programose. Jų realumą ir naudingumą įvertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ir asociacijos Investors' Forum vykdomoji direktorė  Rūta Skyrienė.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Vienos pirmųjų šalyje Panevėžio rajono valdžios sprendimas skatinti pašalpų gavėjus už tai padirbėti jau atsisuko kitu galu. Seniūnijos ėmė stigti pašalpininkų lapams grėbti, rinkti šiukšlėms ar šienauti pakeles. Dabar nemokamos darbo jėgos stygių tikimasi kompensuoti nebemažinant pašalpų. 58-erių ramygalietė Virginija pasičiupusi grėblį pluša miestelio centre. Moteris gauna keliasdešimties eurų pašalpą, už kurią lapus privalo grėbti 5 dienas.

Negalite pakęsti stovėti eilėje prie savo mėgstamo restorano? Japonijos automobilių gamintoja „Nissan“ sugalvojo išmanų būdą, kuris tikrai patiks jūsų skaudančioms kojoms. Bendrovė šią savaitę išplatino vaizdo įrašą, kuriame demonstruojama, kaip veikia jos išradimas. Šalia restorano įrengta į konvejerį panaši eilė judančių kėdžių, kuriose sėdi staliuko laukiantys restorano klientai.

Baltijos šalyse sunkvežimius MAZ pardavinėjanti bendrovė kelerius metus nemokėjo mokesčių. Įmonės vadovas teikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo per 86 tūkst. PVM, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos baigtas ikiteisminis tyrimas.

Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iki rekordiškai aukštos – 35-os – vietos ir sparčiais tempais artėja prie 30-oje pozicijoje jau kelerius metus įsitaisiusios Estijos. Lietuvoje vykstantys darbo rinkos reguliavimo pokyčiai leidžia prognozuoti dar geresnį konkurencingumo įvertinimą ateinančiais metais. Tačiau yra rizikos, kad rezultatą žemyn nutemps inovacijų kriterijus.

Seimas trečiadienį po pietų ketina priimti pirmąsias dar neįsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą tobulinančias pataisas. Tačiau jas iš ryto dar turėtų apsvarstyti parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS prognozuoja, kad komitete pataisos neįstrigs. „Jos jau visos apsvarstytis ir komitetas yra pareiškęs savo poziciją“, - teigė parlamentaras.

Prieš rinkimus partijos pateikia savo programas, o jose žada nuversti kalnus. Deja, ne visada savo pažadus pavyksta įgyvendinti, o kartais net balsuojama priešingai nei numatyta. Nors dažniausiai savo programose partijos įveda abstrakčius pažadus, kurių įvykdymą pamatuoti sunku, dalį jų įvertinti galima. tv3.lt portalas apžvelgia partijų programas ir balsavimą mokesčių atžvilgiu. Mokesčiai mažės, bet per balsavimą padidinsim? Nors visų programose nurodyta, kad mokesčiai bus mažesni.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Prieš kiekvienus rinkimus partijos paruošia ilgiausias programas, ko imsis patekę į valdžią. Vis dėlto dažniausiai jose nurodomi tik abstraktūs pažadai viską gerinti, tačiau kaip tai bus įgyvendinama – nepaaiškinama. Dėl to dalis punktų taip ir lieka dulkėti priešrinkiminiuose planuose. Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

Alumi Panevėžyje prekiaujančios bendrovės pajamos po inspektorių patikrinimo šoktelėjo penkis kartus, pranešė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija. Pajamas slėpusiai Panevėžio bendrovei, jos direktorei bei sutuoktiniui inspektoriai paskaičiavo į biudžetą sumokėti 180 tūkst. eurų. Alaus barus valdanti bendrovė tariamai nuostolingą veiklą vykdė nuo pat įsikūrimo pradžios. Į bendrovės sąskaitą įnešamų didžiulių sumų bendrovės direktorė negalėjo pagrįsti jokiais legaliais pajamų šaltiniais.

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

Prieš teismą stos Joniškio automobilių prekeivis, kurį prokuratūra įtaria nesumokėjus 86 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pranešė Šiaulių apygardos prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, pavyko nustatyti, kad kaltinamasis nuo 2014 metų vidurio kas kartą pateikdamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nesumokėdavo mokesčių į valstybės biudžetą.

Stabilūs, paprasti ir aiškūs mokesčiai padeda pritraukti investicijų, sako Lietuvos finansų ministrė Rasa Budbergytė, šeštadienį Bratislavoje, Slovakijoje, dalyvaujanti neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) susitikime. „Investicijų pritraukimas išlieka esminiu uždaviniu skatinant ekonomikos augimą. Todėl labai svarbu, kad mokesčiai būtų stabilūs, paprasti ir aiškūs.

„Swedbank“ ir „Nordea“ ekonomistai nesutaria dėl automobilių mokesčio įvedimo naudos, rašo „Verslo žinios“. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad svarbu apsispręsti, kam būtų skirtas automobilio mokestis - aplinkosaugai, automobilių parko atnaujinimui ar socialinės atskirties mažinimui.

  Danija ketina įsigyti duomenis, nutekintus iš vienos Panamos teisinių paslaugų įmonės, kuri padėjo klientams steigti ofšorines įmones ir vengti mokesčių.   Danijos muitų ir mokesčių administracija vasarą gavo anonimišką pasiūlymą įsigyti tam tikrus vadinamųjų „Panamos popierių“ duomenis, kurie gali būti susiję su beveik 600 žmonių, trečiadienį pareiškė šalies mokesčių ministras Karstenas Lauritzenas.

Lietuvai pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau ji išlieka antra pagal blogiausią šio mokesčio surinkimą. Už Lietuvą blogiau PVM surenka tik Rumunija. Europos Komisija skelbia, kad bendras metinis skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų pajamų iš PVM 2014 metais Lietuvoje siekė 36,8 proc. - 1,77 proc. mažiau nei 2013 metais. Rumunijoje skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų PVM pajamų buvo 37,9 procento. Tuo metu Latvijoje PVM nepriemoka siekia 23,42 proc.

Aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai daugėja žmonių ir užsiimančių nuomos verslu. Tačiau manoma, kad didžioji dalis apie šį savo verslą nutyli ir jo nedeklaruoja išvengdami mokesčių.  Šiuo metu apie 85 proc. būsto nuomos rinkos yra šešėlyje, o mokesčius mokėti šioje rinkoje sutiktų 9 proc.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Smūgis lietuvių piniginėms. Nuo šiandien įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad apmokės pacientams už daugiau, ir brangesnių vaistų, tačiau nutyli tamsiąją kainyno pusę – didės didžioji dalis priemokų prie seniau kompensuojamų vaistų. Priemokos už vaistus didės nuo kelių centų iki dešimties eurų. Žmonės sako, kad perkant ne vieną pakuotę reikalingų preparatų, šoktelėjusios kainos kaip reikiant smogs per kišenę.

Kainų komisija antradienį svarstys, ar įpareigoti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomas bendroves „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ anuliuoti daliai vartotojų neteisėtai pateiktas sąskaitas už gyvatuką. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. Kainų komisija antradienį posėdyje spręs, ar bendrovės turės pašalinti neteisingai apskaičiuotas sąskaitas, rašoma komisijos nutarime. Komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Lietuvos gyventojams labai rūpi mokesčiai. Pagal paskutinį 2015 m. Eurobarometro tyrimą, mokesčiai yra tarp trijų klausimų, svarbiausių Lietuvos piliečiams (kiti du yra nedarbas ir augančios kainos). Apie mokesčius bus daug kalbama per rinkimus. Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų esminių principų. Pirma, prieš ginčijantis, kad mokesčiai yra per maži, įsitikinti, ar iš tikro žinote, kiek mokesčių sumoka žmogus.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vykdo mokestinius tyrimus dėl trijų politikų turto Bulgarijoje, netrukus žada pradėti ir ketvirtąjį. „Trys tyrimai pradėti ir vyksta, dar vienas tuoj bus pradėtas. Visi tyrimai dėl skirtingų, nesusijusių šeimos ryšiais, asmenų“, - rašoma BNS pateiktame VMI atsakyme. Inspekcija patvirtino, kad tyrimai vyksta dėl Lietuvos politikų turto, tačiau neatskleidė jų pavardžių. Portalas 15min.

  Finansų ministrė pareiškė, kad valdantieji kol kas neketina svarstyti naujų mokesčių, nors pramonininkai norėtų, kad būtų įteisintas naujas nekilnojamo turto (NT) mokestis. Tačiau Rasa Budbergytė žada diskutuoti apie pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui.   „Naujų mokesčių Lietuvoje tikrai nereikia, neketiname ir neplanuojame.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis išlieka vieninteliu Vyriausybės nariu, kurio šeimos turtas ir santaupos viršija milijoną eurų, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) preliminarūs duomenys. Tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vienintelis ministrų kabineto narys iki šiol nepateikęs deklaracijos. VMI pateiktoje pernai metų turto deklaracijoje „darbiečio“ Š.Biručio šeimos turtas siekia beveik 1,51 mln. eurų - tai yra beveik 150 tūkst.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, rodo penktadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami turto deklaracijų duomenys.  Šalies vadovės turtas per metus išaugo beveik 50 tūkst. eurų - 2014-aisiais jos turto ir santaupų vertė siekė 761 tūkst. eurų. Duomenys rodo, jog šalies vadovės nekilnojamojo turto ir žemės vertė, kaip ir ankstesniais metais, sudarė 124 tūkst. eurų: 101 tūkst. eurų siekė nekilnojamojo turto, dar beveik 23 tūkst.