mokesčiai

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Parlamentarai svarsto įvairius planus, kaip pažaboti šešėlį būtų nuomoje. Nors kol kas dėl konkrečių veiklos būdų dar nesusitarta, viena jau aišku - šios rinkos dalyvius ketinama prižiūrėti gerokai griežčiau negu dabar. Pasak parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio, svarstomos kelios būtų nuomotojų ir nuomininkų priežiūros naujovės. Viena iš jų - uždrausti įsigijus verslo liudijimą nuomoti daugiau negu vieną butą.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Valstybinė mokesčių inspekcija turės patikrinti, ar per automobilių nuomą iš tuo paprastai neužsiimančių įmonių nėra vengiama mokesčių, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Gal tai susiję su mokestiniais dalykais, gal galima pasinaudoti kažkokiomis lengvatomis? Aš tikrai nežinau. Mes su finansų ministru svarstėme šią situaciją.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo pareigų atleistas Dainoras Bradauskas penktadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje paaiškino susiklosčiusią situaciją. Finansų ministras Vilius Šapoka penktadienį pranešė atleidęs D.Bradauską. „Man niekas nedarė jokios įtakos“, - pradėdamas konferenciją sakė D. Bradauskas. „Iš konteksto ištrauktos detalės dažniausiai neatitinka turinio ir esmės.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė atleidęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Dainorą Bradauską - jo veiklą kiek daugiau nei dvi savaites tyrusi Finansų ministerijos komisija pasiūlė jį atleisti iš pareigų už šiurkščius tarnybinius pažeidimus.

Nuo pareigų laikinai nušalinto Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko veiklos tyrimas netrukus bus baigtas, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo metu tyrimas vyksta, artimiausiu metu, sakyčiau, artimiausiomis dienomis, jis turėtų būti baigtas. Kuomet tos išvados bus pateiktos man iš komisijos, tikrai visiems vienu metu jas pristatysime ir paskelbsime viešai“, - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V.Šapoka.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

  Naujoji valdžia siūlo nedidinti „Sodros“ įmokų autoriams ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas - įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

Nuo pareigų vykstant tarnybiniam tyrimui nušalintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas teigia kai kuriuos tyrimo klausimus nesunkiai galintis paneigti faktais. O su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu teigia susitikinėdavęs kaip su žurnalistu. „Aš atsakysiu į klausimus oficialiai, ten bus daugiau atsakymų ir ten yra klausimų, kuriuos aš tikrai nesunkiai paneigsiu faktais“, - interviu BNS pirmadienį sakė D.Bradauskas.

Tarnybiniu nusižengimu dėl galimai korupcinės veiklos įtariamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas tikina easntis teisus, ir sako bendradarbiausiantis su jo veiklą tiriančia Finansų ministerija. „Aš jaučiuosi teisus ta prasme, kadangi mūsų institucijai yra keliami labai aukšti reikalavimai, juos keliame ir vadovybei šios institucijos, ir tiesiog nežinau, apie ką eitų kalba kol kas, todėl jaučiuosi teisus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pateikė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti bausmes už didelio masto mokesčių vengimą. Anot Prezidentūros, pataisos parengtos atsižvelgiant į teisines spragas, kurias atskleidė dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla. „Prezidentė siūlo už didelio masto sukčiavimą mokesčiais bausti kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad daugiau kaip 19 tūkst.

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Saujelė išrinktųjų, kuriems vienas kitas šimtas tūkstančių nieko nereiškia,  kasmet pralobsta visų mokesčių mokėtojų sąskaita. 71 turtuolis, pervedantis į gyvybės draudimą po daugiau nei 100 tūkst. eurų, kasmet iš valstybės vidutiniškai susigrąžina net po 238 tūkst. eurų mokesčių. Tokio pelno sunku tikėtis kitose srityse, tad šie žmonės pernai iš valstybės gavo net 16 mln. eurų grąžinto pajamų mokesčio.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Nuo 2017 metų kovo stipraus alkoholio akcizas augs 23 proc., vyno ir alaus - iki 112 proc. todėl kai kurie gėrimų butelis pabrangs apie eurą. Už tai ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, prieš - 9, o susilaikė 19 parlamentarų. Seimas nepritarė Biudžeto ir finansų komiteto narės Aušros Maldeikienės siūlymui natūraliam vynui pakelti akcizą šiek tiek mažiau, nei spirituotam.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Ministrų kabinetas trečiadienį paskutinį kartą apsvarstys parlamentarų pateiktus pasiūlymus kitų metų biudžetui ir teiks galutinį 2017 metų biudžeto variantą Seimui. Vienas iš aktualiausių klausimų - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimui iki 2017 metų birželio reikalingų 32 mln. eurų skyrimas iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Naujieji valdantieji kalba apie daugybę mokesčių pakeitimų – naikins PVM šildymui, brangins alkoholį, nori apmokestinti cukrų ir net popierinius puodelius. Tačiau jau dešimtmetį svarstomas automobilių ar visuotinis nekilnojamojo turto mokestis jiems – tabu. Nors juos primygtinai siūlė tarptautinės organizacijos, ankstesnės valdžios įvesti šių mokesčių nesiryžo.

Daugelis iš Lietuvos išvykusių migrantų puoselėja viltis grįžti į Lietuvą, tą daryti paskatintų išspręstas dvigubos pilietybės klausimas, nuolaidos bei mokesčių lengvatos verslo pradžiai, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. „Visi žinome, kad pagrindinės išvykimo priežastys – ekonominės. Tad nuo jų reiktų pradėti spręsti šį klausimą. Tai nelengva, jautru, bet jei pripažintume, kad tai iš tiesų yra prioritetas, situacija keistųsi.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

Pertvarka valstybės tarnyboje prasidės kitais metais, sako Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas naujasis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas. „Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti - per mėnesį, du, tris, iki pusės metų.

Prieš kelias dienas prisiekusi Vyriausybė pagaliau pademonstravo profesionalumą ir įnešė šviesos, kurios labai trūko tamsioje gruodžio pradžioje, mokesčių pakeitimuose. Startas buvo geras, nes buvo pataisyta kelios svarbios paskubomis siūlomos iniciatyvos, bet maksimalų rezultatą temdo oportunistinis požiūris į akcizų surinkimą.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Mokesčiai už komunalinių atliekų tvarkymą mažės, jeigu gyventojai jas rūšiuos, sako Aplinkos ministerijai netrukus pradėsiantis vadovauti Kęstutis Navickas. Jis žada skatinti rūšiuoti atliekas mažesniais mokesčiais, o pirmuosius į šį procesą ketinama įtraukti individualių namų savininkus. „Yra mokestinės priemonės, kad tie, kurie prisideda prie tvaraus atliejų tvarkymo, jie turėtų mokėti mažiau“, - pirmadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė paskirtasis ministras.

Plastikiniais langais ir durimis Klaipėdoje prekiaujanti bendrovė, įtariama, per kelerius metus pardavė produkcijos už 4 mln. eurų, tačiau nuslėpė per 1 mln. eurų mokesčių, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaip įtaria FNTT, lenkiškus langus ir duris įmonė pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Skaičiuojama, kad fiktyvių bendrovių vardu buvo įvežta tiek plastikinių langų, kurių pakaktų įrengti beveik 570 individualių namų.

Buvusiam Prancūzijos biudžeto ministrui Jerome'ui Cahuzacui, vyriausybėje kovojusiam su mokesčių vengėjais, ketvirtadienį už mokesčių slėpimą ir pinigų plovimą buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Buvusiai J.Cahuzaco žmonai buvo skirta dviejų metų laisvės atėmimo, nes ji prisidėjo paslepiant užsienyje kelis milijonų eurų, uždirbtų iš šios poros bendro pelningo plaukų persodinimo verslo.

Lietuva ir Japonija gruodžio pabaigoje turėtų pradėti oficialias derybas dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos sutarties sudarymo. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu įgalioti Finansų ministerijos atstovę Audronę Misiūnaitę derėtis ir parafuoti minėtą sutartį su Japonijos vyriausybe, pranešė ministerija.

Paskirtasis finansų ministras žada griežtinti kovą su šešėliu. Vilius Šapoka ketina inicijuoti didesnes bausmes nemokantiems mokesčių bei skatinti gerai dirbančius pareigūnus. „Kova su šešėliu per didesnę atsakomybę tų žmonių, kurie, tiesiai šviesiai, vagia iš mokesčių mokėtojų“, - trečiadienį liberalų frakcijos susitikime su paskirtaisiais ministrais teigė V.Šapoka.

  Pažadėjusi visus sprendimus priiminėti tik pasitarusi su visuomene, pažadėjusi nedaryti jokių naktinių Seimo pižamų vakarėlių, pažadėjusi teisėkūroje nenaudoti buldozerio, naujoji valdžia jau parengė kai kurių nemalonių siurprizų Lietuvos gyventojams. Pagal Seime užregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, numatoma naikinti lengvatą gyventojų mokamoms ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms. Ši tvarka buvo keista kelis kartus, visą laiką - lengvatos mažinimo kryptimi.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pranešimai, raginantys susisiekti su pranešimo autoriais ir pasinaudoti galimybe susigrąžinti 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. VMI primena, kad pasinaudoti galiojančiomis gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis galima deklaruojant pajamas. Šiemet tai padaryti dar galima už paskutinius 5 metus: pradedant 2011 metais ir baigiant 2015 metais. Už 2015 metus iš privalėjusių 843 tūkst.

Į finansų ministrus siūlomas ekonomistas Vilius Šapoka kol kas nesileidžia į detales apie galimą pensijų ir mokesčių reformą ir teigia, kad visus pakeitimus reikia analizuoti bei ieškoti sutarimo tarp Vyriausybės ir Seimo. „Aš manau, kad kalbant apie bet kurias pensijų reformas, tai yra politinio sutarimo klausimas, ir tai yra bendras darbas tiek Vyriausybės, tiek Seimo, ieškant bendro gero rezultato Lietuvai.

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.