mokesčiai

  Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį pasirašytas tai numatantis trišalis susitarimas.   „Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Berlyne gyvenantys du vyrai tapo pirmąja tos pačios lyties asmenų pora Vokietijoje, kuriai buvo leista įsivaikinti, antradienį pranešė viena žmogaus teisių asociacija. Žmogaus teisių gynėjai džiaugiasi, kad šis sprendimas yra dar vienas didelis žingsnis į priekį užtikrinant gėjų teises. Vokietija žengė reikšmingą žingsnį lygių teisių gėjams ir lesbietėms link, leidusi nuo spalio 1-osios tuoktis tos pačios lyties poroms.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) papildomai priskaičiuotų beveik 2 mln. eurų mokesčių už parduotas akcijas ketina kreiptis į teismą. Tai BNS patvirtino D.Mockaus advokatė Inga Žemkauskienė. Jos teigimu, į teismą bus kreiptasi dėl verslininko skundo dalies, kurios nepatenkino jį nagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija. „Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad reikia pripažinti faktus: Lietuvoje viena didžiausių pajamų nelygybių, o penktadalis lietuvių gyvena skurde. Jis nurodo tris sritis, kurias reikia keisti norit išvengti gilėjančių problemų. Tačiau prabyla ir apie naujus mokesčius.

 Jau šį mėnesį šimtai tūkstančių Lietuvos pensininkų sulauks didesnių pensijų. Vidutiniškai pensijos padidės 13 eurų. Kol senjorai juokauja, kad pagaliau galės įpirkti smarkiai pabrangusio sviesto, ekonomistams dėl dabartinės valdžios planų šypsotis visai nesinori. Vilnietė Vanda su nerimu laukia jau netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. 87-erių moteris guodžiasi, kad jos pensija vos 230 eurų, tad susimokėjus už komunalines paslaugas nekas telieka.

Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugi...

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Skambiai aptarta mokesčių reforma įgauna „kūną“ – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūloma įvesti socialinių draudimo įmokų „grindis“, „lubas“ bei „atostogas“. Tačiau nepanašu, kad nauja tvarka susilauks parlamentarų palaikymo, mat Seime esančių frakcijų seniūnų nuomonės šiuo klausimu – kaip niekada skirtingos. Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte atsirado naujovės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pertvarkos planą naujoji įstaigos vadovė žada pateikti iki šių metų pabaigos. „Esminės pertvarkos dar neprasidėjo, mes į vieną juridinį asmenį dar neiname, dar neturime plano, kaip eiti. Iki metų galo turiu parengti planą. (...) Šiuo metu svarstome tam tikrus kosmetinius pokyčius ir kol kas niekam nėra įteikta jokio atleidimo lapelio“, - BNS sakė VMI viršininkė Edita Janušienė.

Dalis valstybinių įmonių vadovų išgyvena tikrą aukso amžių. Iš mokesčių mokėtojų pinigų samdomi kai kurie direktoriai uždirba triskart daugiau nei ministrai ir daugiau net už prezidentę. Įdarbinimo agentūrų duomenimis, tokias algas mokėti išgalėtų retas privatus verslas. „Lietuvos energijos“ gen. direktorius 38-erių Dalius Misiūnas jau beveik dešimtmetį dirba valstybės valdomose energetikos bendrovėse.

Norintieji tapti lengvųjų automobilių vairuotojais skirtinguose šalies regionuose turi būti pasirengę labai nevienodoms išlaidoms, nes B kategorijos vairavimo kursų kainos įvairiuose Lietuvos miestuose skiriasi net du kartus. Vilniuje tokių kursų kainos sukasi apie 500 eurų, kituose miestuose nesiekia nė 300 eurų.

Sunkvežimių vairuotojas iš Ukrainos Jurijus Kurčenka yra dirbęs įvairiose šalyse, pradedant Vokietija ir baigiant Airija. Dabar jis pasirinko Lietuvą, net jeigu uždirbtų kiek mažiau nei Vakarų Europoje. „Žinote, man nebe 20 metų ir išmokti naują kalbą jau kur kas sunkiau, o Lietuvoje rusiškai kalba daugelis“, – teigia 55-erių vyras iš Nikolajevo miesto, įsikūrusio pietų Ukrainoje. Jurijus prisidėtų prie maždaug 9 tūkst. šiemet į Lietuvą atvykusių dirbti ukrainiečių.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos institucijų žada reikalauti aktyvesnės kovos su šešėline ekonomika. „Policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, muitinė, mokesčių inspekcija - šios tarnybos turi gerokai stipriau ir aktyviau prisidėti prie šešėlio mažinimo. Šiandien to proveržio, kokio tikimės, kol kas nėra“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Šiaulių banko paslaugų planus „Tradicinis“, „Maksimalus“ ir „Jaunimui“ turintiems klientams nuo rugsėjo 1 d. nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas galios ne tik bendro bankų tinklo bankomatuose, bet ir visuose kituose Lietuvos ir pasaulio bankų bankomatuose. Nemokamas grynųjų pinigų išėmimo limitas taikomas privačių klientų mokėjimo kortelėms, kurios yra susietos su paslaugų planais.

Šeštadienį Nemuno saloje Kaune vyksta idėjų festivalis „Laisvės piknikas“: jo programoje numatytos diskusijos su politikais ir visuomenės veikėjais, renginyje lankysis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet „Laisvės piknike“ vyks susitikimai su ekonomistais, politikais, visuomenės veikėjais bei savo srities ekspertais, bus diskutuojama aktualiomis temomis. Tarp jų dalyvauja ir Finansų ministras Vilius Šapoka bei Seimo audito komiteto pirmininkė, buvusi Finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Valdantieji vėl prakalbo apie progresinius mokesčius. Seimui jau pateikti ne tik progresiniai mokesčiai, bet ir gresia daug platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Iki šiol žadėjęs kitąmet jokių mokesčių nekeisti, net premjeras Skvernelis jau keičia nuomonę ir žada juos svarstyti. Pagal naujausią socialdemokratų progresinių mokesčių planą štai tokia, 1500 € alga į rankas per mėnesį jau nusipelno didesnių mokesčių.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba demaskavo asmenis, įtariamus nesumokėjus apie 2,5 mln. eurų mokesčių, rašo dienraštis „Kauno diena“. Du Lietuvos ir vienas Latvijos pilietis įtariami cukraus bei aliejaus iš Lenkijos ir Ukrainos importavimu per fiktyvias Latvijoje bei Lietuvoje registruotas įmones.

Keliaujate po užsienį, o tuo pat metu dar ir dirbate? Turbūt mobiliojo ryšio teikiamos paslaugos tampa būtinos, tačiau galite nustebti, sulaukę žinutės, kad nesąžininga naudojatės paslaugomis, o elgesiui nepasikeitus, bus taikomi papildomi mokesčiai. Būtent tokia situacija eskaluota socialiniame tinkle „Facebook“, „Telia Lietuvos“ puslapyje.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Vidaus reikalų ministerijos siūlomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus kritikuoja kai kurie parlamentarai, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kaip ir mokesčių sistemos, taip ir valstybės tarnybos reformoje - jokių esminių pokyčių, tik kosmetiniai pataisymai, kurie didelio pagerėjimo neduos“, - piktinasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis.

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra.

„Sodros“ lubų įvedimas, paskatintų daugiau uždirbančius žmones likti Lietuvoje ir mokėti mokesčius čia, o tai atneštų naudos visiems šalies gyventojais, tikina ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Savo „Facebook“ paskyroje S. Skvernelis rašė: „Vakar net keli Vyriausybės mokesčių pasiūlymus vertinantys komentatoriai teigė, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. Na ne, to nebus. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime.

Gali būti, kad Lietuva be naujų mokesčių ilgai negyvens. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prasitarė, kad jis pritartų naujiems – nekilnojamo turto, automobilių, progresiniams – mokesčiams šalyje. Esą tokio nepopuliaraus sprendimo nei viena Vyriausybė imtis iki šiol nedrįso, nors jam Lietuvoje - jau laikas. Šiuos mokesčius Lietuvai jau seniai siūlo įvesti ir Europos ekspertai.

Seimo pirmininkui pareiškus, jog jis pritartų naujų visuotinių automobilių ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių įvedimui, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog kitais metais nebus naujų mokesčių, o socialdemokratų siūloma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams gali būti svarstoma, jei tiesioginę naudą pajustų vartotojai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog pritartų naujų mokesčių įvedimui šalyje, tačiau visuomenėje tai būtų nepopuliarus sprendimas. „Jeigu pažiūrėtume į istoriją, tai daugelis Vyriausybių neperžengė tos ribos - neįvedė turto, progresinių, automobilių mokesčių. Tai būtų labai nepopuliarus sprendimas visuomenėje, bet jis turbūt būtinas kaip yra daugelyje šalių.

Valdžia su džiaugsmu pranešė, kad nuo sausio mažės pridėtinės vertės mokestis knygoms ir viešajam transportui. Tai esą puiki žinia, nes žmonės galės daugiau skaityti ir pigiau važinėtis miestų transportu. TV3 žinios pasidomėjo, ar iš tiesų įžengę į knygynus ir įsėdę į autobusus žmonės lengviau atsipūs. Panašu, kad jokios didelės permainos čia nesišviečia. Vėlyvas rytas viename Vilniaus knygynų. Keletas žmonių neskubėdami verčia dar spaustuve kvepiančius puslapius, renkasi, ar pirkti.

Socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis atsakė komentatoriams, kurie tikina, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau.

  Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti. „Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Šiandien Vyriausybė pagaliau pristatė patobulintą mokesčių sistemą. 2018 – uosius metus jie nurodė, kaip kovos su skurdu metais. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bendroje sumoje išlieka tie patys pirminiai skaičiai – bus skirta apie 600 mln. eurų socialinės gėrovės paketui, kuriuos Vyriausybė bandys rasti ne įvedinėdama papidomų mokesčių, o perskirstant biudžetą. „Siūlymai buvo svarstomi iš nevyriausybinių organizacijų, verslo ir šiandien tie pasiūlymai nėra galutiniai.

Premjeras Saulius Skvernelis nepritaria koalicijos partnerių socialdemokratų siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, teigdamas, kad kainos dėl to nemažės. „Tai tikrai nebūtų reali kova su kainų augimu, nes praktiškai kalbant apie maisto produktų kainas, tai PVM mažinimas, deja, taip rodo, kad lieka pardavėjui ir vartotoją labai retai pasiekia.

Ketvirtadienį Vyriausybė pristato pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo, atsižvelgus į visuomenės nuomonę. Finansų ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, finansų ministras Vilius Šapoka, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Trečiadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad iki 15 proc.

Savaitgalį apsilankęs Šventojoje, skaitytojas pastebėjo net du pažeidimus skirtinguose atrakcionuose. Valstybinė mokesčių inspekcija nenustemba, ši įmonė jau buvo pakliuvusi į jų akiratį. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojo laišką su nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaip sumokėjus už atrakcioną, nėra duodamas čekis. „Šį savaitgalį Šventojoje, Šventoji g. 8, šalia parduotuvės IKI, atrakcionuose, moteriškė pinigus tik keičia į žetonus atrakcionams, duoda grąžą, bet nėra kasos aparato.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį numato svarstyti, kaip būtų galima grąžinti per krizę sumažintas pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Pagal kelių parlamentarų siūlymą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, sumažintos 2010–2013 metais, būtų kompensuojamos tik iš dalies ir tai būtų daroma etapais: 2018–2019 metais – po 10 proc. kompensuojamosios sumos; 2020–2022 metais – po 20 proc. kompensuojamosios sumos.

Už uždarų durų buvę svarstymai, kaip turėtų keistis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, išlindo į dienos šviesą. Premjeras Saulius Skvernelis prabilo ne tik apie jų dydžius, bet ir apie bendrą PVM tarifo mažinimą. Ekonomistai įvertino, ar tai atneštų esminius pokyčius. Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, jog Vyriausybė siūlys, kad ateityje du lengvatiniai PVM tarifai būtų 5 ir 15 procentų. 15 proc.

Iki studijų metų pradžios liko mėnuo. Pats darbymetis studentams, kurie šiuo metu ieško, kur išsinuomoti butą. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad vis labiau populiarėja vieno kambario, studijinio tipo butai, kuriuose studentai įsikuria dviese ar net trise. Ne bendrabutyje nusprendusiam gyventi studentui už nuomą reikia nusimatyti mažiausiai 100 Eur per mėnesį.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiandien darbą pradėjo nauja VMI viršininkė Edita Janušienė. „Esu tikra, jog VMI gali ir turi tapti pažangiausia ir moderniausia institucija visame viešajame sektoriuje, tačiau tai įmanoma tik dirbant darnioje komandoje, aktyviai ir efektyviai bendradarbiaujant su kitomis valstybinėmis institucijomis ir sąžiningais mokesčių mokėtojais“ – sako viršininkė.

Mokesčių inspekcijoje – senjorų grūstis. Žmonės suplūdo į mokesčių inspekciją sulaukę grasinančių laiškų dėl nepateiktų pajamų deklaracijų. Garbaus amžiaus žmonės nesupranta, kodėl iki šiol gyvenime deklaracijų nereikėjo, o dabar jie priversti valandas laukti eilėse. Negana to, už indėlius ar paveldėtą turtą iš jų išskaičiuojami mokesčiai. O už vėlavimą dar ir delspinigiai.

Minimali mėnesio alga nedidėja jau metus, nors gyvenimas per tą laiką daug pabrango, ypač didmiesčiuose. Profesinės sąjungos reikalauja minimalią algą ne tik didinti, bet ir leisti mokėti skirtingą priklausomai nuo regiono. Juk Vilniuje ir likusioje Lietuvoje situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Tiesa, Vyriausybė taip nemano ir toliau tvirtina, kad MMA visoje šalyje bus vienoda.

Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad laikinai - nuo rudens iki metų pabaigos - bus grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Kokia ji bus nuo 2018-ųjų, kol kas neskelbiama. „Mano pozicija nesikeičia, kad iki šių metų pabaigos nuo rudens tas tarifas galėtų būti 9 procentai. Dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kadangi galime turėti tik du lengvatinius tarifus.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį su Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovu Jonu Sviderskiu aptars siūlomus žemės ūkio mokesčių pakeitimus. „Bus kalbama apie žemės ūkio mokesčių klausimus“, - BNS sakė V.Pranckiečio patarėja Justina Jurevičiūtė. J. Sviderskis BNS sakė, jog žemės ūkio bendrovės nenori pokyčių, ypač pelno apmokestinimo didinimo, nes jo uždirbama nedaug. Be to, nenorima, kad būtų mažinama lengvata degalams. „Pelno mokesčio mokame ne 15 proc., o 5 proc.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį rengia pasitarimą dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų. Į susitikimą premjeras pakvietė finansų, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei ūkio ministrus, BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Pasitarime bus aptarti įvairių įstaigų ir organizacijų gauti pasiūlymai, jų galima įtaka biudžetui. „Pasitarimas skirtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo klausimams.

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, praneša, kad nuo 2017 m. spalio 29 d. keleiviams nebereikės mokėti papildomo mokesčio nešantis didelį rankinį bagažą į orlaivio saloną. Nurodoma, kad keleiviai kartu su savimi orlaivio salone galės turėti vieną rankinį bagažą, kurio išmatavimai atitiks šiuos matmenis 55 x 40 x 23 cm. Šis bagažas bus įtrauktas į bilieto kainą. Teigiama, jog toks pokytis reiškia, kad net 50 proc.