mokesčiai

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą. Tokia naujovė pasiūlyta pirmadienį Vyriausybei pristatant mokesčių ir kitų sričių reformas.

Įsigijus naujus namus, gyventojus užgriūna ne tik galvosūkiai, kaip įsirengti būstą, kokius baldus ir interjero sprendimus pasirinkti, bet ir būtinybė pasirašyti naujas sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Deja, praktikoje naujų mokėtojų registracija tiekėjų sistemose atliekama ne visada laiku ir sklandžiai, dėl ko neretam namų ūkiui anksčiau ar vėliau tenka padenginėti senas arba tarpiniu laikotarpiu susikaupusias skolas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė Vyriausybei siūlymus, kaip reikėtų gerinti Lietuvoje verslo aplinką. Nors žvilgtelėti į naująją mokesčių reformą pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dar negalėjo, tačiau jį patikino, kad į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta.  R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.

Beveik 14 mln. eurų – tikėtina, tiek mokesčių per metus nesurenkama į šalies biudžetą iš verslo, veikiančio laidojimo paslaugų sferoje. Iš šešėlyje nusėdusių mokesčių pridėtinės vertės mokestis (PVM) gali sudaryti iki 9,1 mln. eurų, su darbo santykiais susiję mokesčiai – 2,96 mln. eurų, o dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai – 1,72 mln. eurų.

Prasidėjus pajamų deklaravimui „Sodra“ suvienijo jėgas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Didžiuosiuose šalies miestuose „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose dirba ir VMI konsultantai, o VMI skyriuose konsultuoja „Sodros“ specialistai. Mat deklaravus pajamas, gali atsirasti skolų ir „Sodrai“. „Sodra“ atsako į dažniausiai iškylančius klausimus, savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie turi ne tik deklaruoti pajamas, bet ir laiku sumokėti įmokas.

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, o kartu ir susigrąžinti permokėtus mokesčius. „Svarbiausia yra žinoti, kad mokesčius galima susigrąžinti net už 4-5 praėjusius metus. Tai reiškia, kad tie asmenys, kurie svetur dirbo 2013-2014 metais dabar turi paskutinę galimybę susigrąžinti mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kaip elgsis su skolininkais: kas laukia tų, kurie iki duoto termino nepadengs įsiskolinimo. Tuo metu, gyventojai niršta: esą taikoma dvigubų standartų sistema. Skolos išieškomos nieko nelaukus, o štai apie gyventojų permokas informuoti neskubama. Tas pats ir su delspinigiais: už vėluojančias išmokas gyventojai jų nesulaukia, tačiau skolininkams delspinigiai kaip mat priskaičiuojami.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės siūlymai dėl mokesčių ir pensijų sistemos reformos gali būti paviešinti balandžio 16 dieną. Premjeras žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė, kad principiniai sprendimai jau priimti. „Manau, kad tai bus balandžio 15 (sekmadienis – BNS) arba 16 dieną“, – teigė S. Skvernelis, atsakydamas į klausimą, kada bus pristatyti mokesčių reformos sprendimai.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

Lietuvoje butų nuomos sutartys – vis dar retas reiškinys. Taip pat tik menka dalis nuomos pajamas gaunančiųjų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius ir dalį nuompinigių atiduoda valstybei. Stengiantis pastarųjų skaičių padidinti Valstybinė mokesčių inpekcija (VMI) ėmėsi efektyvių priemonių. Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad tai ženkliai sumažino būsto nuomos skelbimų skaičių.  VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė.

Likus mėnesiui iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau grąžino beveik 3,2 mln. eurų pajamų mokesčio permokų, BNS informavo inspekcija. Jas gavo 19,5 tūkst. gyventojų, pateikusių preliminarias pajamų deklaracijas. VMI duomenimis, iki penktadienio pajamas už 2017 metus jau deklaravo 609,6 tūkst. gyventojų, turto deklaracijų pateikta beveik 23,7 tūkst., taip pat gauta 62,4 tūkst. prašymų skirti paramą.

Pirmąjį verslą pradedantiems žmonėms, „Sodra“ siūlo socialinio draudimo įmokų „atostogas“. Tiesa, taip šie žmonės netenka socialinių garantijų. „Sodra“ tikina, neva taip jaunuosius verslininkus remianti ir skatinanti pradėti individualią veiklą. Tačiau nuo prievolės mokėti pajamų mokestį – neatleidžia.

Šeimos auginančios vaikus, raginamos atidžiau peržvelgti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktas metines pajamų ir turto deklaracijas. Esą patikslinus kai kuriuos duomenis, galima susigrąžinti nemenką pinigų sumą. Kai kuriems bus grąžinta net pusantro tūkstančio eurų.  Anot Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovių, VMI tinklalapyje pateikiama dviprasmiška informacija.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) informuoja, kad 15,7 tūkst. gyventojų, pateikusių preliminarias pajamų mokesčio deklaracijas, pasipildžiusiomis sąskaitomis gali džiaugtis jau dabar nors permokų grąžinimo terminas baigiasi tik liepos 31-ąją. Šiemet permokos pradedamos grąžinti nepraėjus nė dviem savaitėms nuo deklaravimo pradžios, VMI jau pervedė daugiau nei 2,5 mln. eurų permokos.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pagrindinis Vyriausybės siūlomų mokestinių pakeitimų tikslas yra didinti žmonių pajamas. „Esminė kryptis yra paprasta – turime gausinti žmonių pajamas, kad jie galėtų daugiau uždirbti. Turime mažinti darbo apmokėjimo naštą, turime sudaryti palankias sąlygas mūsų ir užsienio verslui atsinaujinti, toliau investuoti į naujas technologijas“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo premjeras.

Įsigyti būstą išsimokėtinai įmanoma tik sukaupus pradinį įnašą. Tačiau iš kur kelis ar net dešimtis tūkstančių gauti jaunam, vos baigusiam universitetą ir darbo rinkoje dar neįsitvirtinusiam žmogui? Tokie reikalavimai dažnai užkertą kelią būstui įsigyti. Studijų laikais gyvenusi su draugėmis, prieš kelerius metus Roberta nusprendė, kad gyvenimo bendrabutyje gana. Laikas ieškoti savo būsto. Nuomos kainos nuolat kilo, tad vilnietė nusprendė pasiimti paskolą butui.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Nuo gegužės mėnesio atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai kainuos trečdaliu mažiau, o kai kurioms gyventojų grupėms ši paslauga atpigs kone perpus. Tokį sprendimą šiandien priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, rašoma išplatintame pranešime.

Lietuvoje daugėja įmonių, kurios sukuriamos tam, jog pridengiant komandiruotėmis, darbuotojai galėtų būti siunčiami uždarbiauti svetur. Užsienyje lietuviai dirba už kur kas mažesnį atlygį negu vietiniai, tačiau uždirba kur kas daugiau, negu už tai gautų savo šalyje. Kai kurios Europos šalys nutarė užkirsi kelią šiai pigiai darbo jėgai. Tai atsilieps ir Lietuvai.

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Įmonėms buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios motina ir dukra bus teisiamos dėl finansinių nusikaltimų. Kaip pranešė prokuratūra, įtariama, kad R. G. apgaulingai tvarkė 18-kos bendrovių buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie jų finansinę veiklą. Be to, jai pareikšti kaltinimai ir dėl sukčiavimo – įtariama, kad panevėžietė apgaule nesumokėjo beveik 32 tūkst.

Jungtinio „DNB“ ir „Nordea“ banko „Luminor“ klientams deklaruoti pajamas kol kas nėra taip lengva, kaip kitų bankų klientams. Būtent šių bankų susijungimas pakišo koją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suformuoti gyventojų deklaracijas. Prieš porą dienų VMI paskelbė gyventojų pajamų už 2017 metų deklaracijų startą. Tuomet pranešta, kad 1,8 mln. šalies gyventojams suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, o net 1,3 mln.

Socialinėje erdvėje „Facebook“ pasigirdo vaikus auginančių tėvų pasipiktinimai, kad jų pajamų deklaracijose įrašytos neaiškios sumos, kurias reikia grąžinti valstybei.

Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) jau nusidriekė pajamas norinčiųjų deklaruoti eilės. Tuo tarpu VMI raina viską atlikti namuose, mat šiemet nemažai daliai gyventojų užteks paspausti vieną mygtuką. VMI informuoja kad 1,8 mln. šalies gyventojams jau yra suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos Elektroninio deklaravimo sistemoje. Net 1,3 mln. iš jų, jos jau visiškai užpildytos, dėl to tereiks paspausti vieną mygtuką. Be to, pasitelktos ir didesnės darbuotojų pajėgos.

Gyventojai jau šią savaitę galės pradėti deklaruoti 2017-ųjų pajamas pajamas – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) elektroninio deklaravimo sistemoje netrukus pateiks suformuotas preliminariąsias pajamų mokesčio deklaracijas. Pajamų deklaravimas kasmet prasideda apie kovo vidurį ir baigiasi gegužės 2-ąją. Šiemet VMI gyventojams yra numačiusi parengti 1,8 mln. preliminariųjų deklaracijų, iš kurių 1,3 mln.

Panevėžio respublikinė ligoninė taip pat sulaukė slapto maisto tikrintojų desanto. Nors maistas čia vis dar tiekiamas emaliuotuose kibiruose ir puoduose, situaciją kiek sušvelnino vietoje gaminamo maisto kokybė ir daržovių įvairovė. Nors Sveikatos ministerija pati stebisi, kaip įmanoma vos už 2 eurus per dieną ligoniams net 4 kartus pagaminti šilto maisto, tuo pačiu pasigenda naujesnių indų ir šildomų maisto vežimėlių. Šalies ligoninių šlykštaus maisto medžioklė tęsiasi.

Savaitgalį sostinėje praūžusi Kaziuko mugė šiemet jos dalyviams turbūt įsimins ne pirkėjų gausa ar žvarbiu oru, o klausimų dėl skaidrumo keliančiais organizatorių veiksmais. Mugėje prekiavę užsieniečiai skundžiasi, kad už savo prekybos vietas mokėjo bent dvigubai daugiau nei lietuviai, o tai patvirtinančių čekių negavo. Internete ėmė plisti skundas apie sunkiai protu suvokiamas kainas Kaziuko mugės prekeiviams.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –6 laipsniai šalčio, sausio mėnesį buvo apie –2,3 laipsnių šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ elektros ir dujų skirstymo bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinant atsisakyti visuomeninio elektros tiekėjo veiklos, Energetikos ministerijos atstovai sako, kad buitiniams vartotojams dėl pertvarkos kiek sumažėtų elektros kaina, o ESO liktų garantinis tiekimas, įmonė galėtų susitelkti į infrastruktūros priežiūrą.

Svetur uždarbiavę ir į Lietuvą grįžę tautiečiai gali susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Nauji mokestiniai metai daugelyje užsienio šalių jau įsibėgėjo, todėl norintys pateikti mokesčių deklaracijas ir pradėti mokesčių grąžinimą, turėtų suskubti. Kartu su kalendoriniais metais daugelyje užsienio valstybių prasideda ir nauji mokestiniai metai. Tai reiškia, kad nuo sausio 1 d. galima pradėti pildyti mokesčių deklaracijas ir susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Portalas tv3.lt ir dar bent 150 Lietuvos ir užsienio įmonių sulaukė keisto laiško anglų kalba su prašymu paremti įmonę. Įdomiausia, kad prašymo autorius – lietuvis, palikęs ir savo lietuvišką kontaktą, teigiantis, kad nei valstybė, nei bankai jam nepadeda vystyti verslo, todėl tai daryti turėtų stambios įmonės.

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, atsirastų mokesčio laiptai. Atlyginimo dalis, viršijanti 1267 eurus „į rankas“ būtų apmokestinama 16 proc. dydžio GPM, 1892 eurus – 17 proc. GPM, 2508 eurus – 20 proc. dydžio GPM.

Verslumą skatinanti ir už startuolių ekosistemos kūrimą atsakinga agentūra „Versli Lietuva“ jaunoms įmonėms ruošia mokestinių lengvatų pasiūlymą, rašo „Verslo žinios“. „Didžiausia problema ta, kad įstatymų bazėje iki šiol nėra startuolio apibrėžimo. Kadangi jie niekaip neišskiriami, jie negali tikėtis mokesčių lengvatų, kurios padėtų išgyventi ir vystytis.

Panevėžio teismui perduota byla, kurioje 65 tūkst. eurų mokesčių nesumokėjimu kaltinamas vienos Panevėžio rajone veikiančios žemės ūkio bendrovės vadovas. Kaip pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra, į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų akiratį patekusi Panevėžio rajone registruota žemės ūkio bendrovė užsiima grūdų auginimu ir įvairių krovinių pervežimu. Vidutinė metinė bendrovės apyvarta siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Gruzijos vyriausybė paskelbė naujas mokestines lengvatas smulkiajam verslui. Šios šalies Finansų ministerijos iniciatyva mokesčiai smulkiesiems verslininkams yra mažinami nuo dabartinių 5 proc. iki 1 proc. – paskelbė šalies premjeras Georgijus Kvirikašvilis. Maža to, yra mažinamas ir kriterijus, kada veikla bus laikoma smulkiuoju verslu nuo 100 tūkst. larių (apie 33 tūkst. eurų) iki 500 tūkst. larių (apie 164 tūkst.

Įsivaizduokite, kad jūsų dvidešimt aštuonerių metų vaikis vis prašo jūsų pinigų. Jis sako, kad už tuos pinigus labai rūpinsis jumis – mokys, gydys, kelią nušluos ir dar daug gerų dalykų jums padarys. Kiek jam pinigų beduotumėte, jam visada trūksta. Jūsų net neklausdamas jis prisigalvoja dar daugiau „gerų darbų“, kuriuos jis padarys jums už jūsų pinigus. Dar jis nuolat skundžiasi, kad kiti jo draugai gauna daugiau.

Toliau didėjant šilumos kainoms, Lietuvos gyventojai su nekantrumu laukia pavasario bei šildymo sezono pabaigos. Tačiau komunalinių mokesčių statistika atskleidžia, kad artimiausiais mėnesiais žiema bent jau iš sąskaitų „nepasitrauks“. Kaip pasikeitė mokesčiai už šildymą pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir kokias realias sumas atšilus orams sutaupys gyventojai? Vieniems šiluma pinga, kiti regi brangimą Paradoksalu, jog, nepaisant įvykdytos nacionalinio šilumos ūkio pertvarkos, per pastaruosiu...

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjui, ekonomistui Romui Lazutkai pareiškus, jog jis prarado viltį, kad valdančioji dauguma vykdys esmines reformas finansų srityje, premjeras Saulius Skvernelis, tikina, kad mokesčių reformos sulauksime jau šiemet.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

Pagrindinių mokesčių surinkimo planas sausį įvykdytas, pridėtinės vertė mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamos buvo 7 mln. eurų didesnės nei planuota, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. „Visi mokesčiai pagal planą yra surinkti. Surinkta daugiau negu pernai sausį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams sakė VMI Atrankos ir paramos audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Giedrienė.

Neslūgsta žmonių pasipiktinimas dėl praėjusiais metais Lietuvoje įvesto dvinario komunalinių atliekų surinkimo mokesčio. Kai kuriose savivaldybėse apie trečdalis gyventojų ignoruoja sąskaitas, kuriose įtrauktas mokestis ne tik už realias atliekas, bet ir už turimų pastatų plotą. Atliekų tvarkytojai grasina nepaklusniuosius perduoti skolų išieškotojams. Vadina lupikavimu Visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui ilgai purenta dirva jau subrandino vaisius.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė nevienareikšmiai – vieni piktinosi, kad didės darbo sąnaudos, o dėl to reikės atleisti dalį darbuotojų ar apskritai uždaryti verslą, kiti sveikino už tai, kad gerės socialinės garantijos, mažės nesąžiningos konkurencijos galimybės.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Pateikęs neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką žmogus gali būti ramus – jeigu išmokos jam priklauso, jos bus mokamos automatiškai, rašoma išplatintame pranešime. Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų po to, kai buvo gauti reikalingi duomenys ir dokumentai. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Nurodyti terminai – ilgiausi galimi, todėl gali būti, kad priklausančią ligos išmoką žmogus gaus greičiau.