mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, šią savaitę gaus priminimo laiškus, raginančius savarankiškai sumokėti apskaičiuotą sumą.  Laiškų, primenančių apie mokesčių skolą, netrukus sulauks 54 tūkst. gyventojų.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog šiemet statybų sektorius – viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skiria išskirtinį dėmesį. Išanalizavusi statybų veiklą vykdančių įmonių PVM deklaracijas už 2017 metus, VMI atrinko apie 700 galimai rizikingų mokesčių mokėtojų, kurių PVM atotrūkis, lyginant su kitų tą pačią veiklą vykdančių įmonių yra ženkliai didesnis.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Valdžia tikina daranti kiek gali, kad po pensijų reformos ateities pensininkai būtų ne tik turtingesni, bet ir laimingi. Dabartinis jaunimas jau privalės kaupti pensijai privačiuose fonduose, o vėliau, atėjus laikui, sukaupta suma juos džiugins kaip priedas prie „sodrinės“ senatvės pensijos. Bet privatiems pensijų fondams atstovaujanti asociacija dėl tokių santaupų skelbia pavojų.

Kartu su įsibėgėjančia vasara lietuviai pasitinka ir šūsnį nuo liepos 1-osios įsigaliosiančių pokyčių nuo skiepų vaikams iki vairuotojų ilgai laukto leidimo nebesivežioti su savimi vairuotojo teisių ir kitų dokumentų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ketvirtadienį Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo prezidentas. Prezidentūra šeštadienį pranešė, kad šalies vadovė D. Grybauskaitė pasirašė aštuonis įstatymus, susijusius su mokestiniais pakeitimais bei kova su šešėliu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį planuoja peržiūrėti šią savaitę Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo Respublikos Prezidentas. „Prezidentė šeštadienį planuoja peržiūrėti mokestinius įstatymus“, – BNS sakė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Ši vasara prasidėjo su daugybe „geradėjiškų“ iniciatyvų. Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje. Apsauga nuo santaupų Šiomis dienomis Seime sprendžiasi mokesčių klausimai. Vienas esminių – kas bus su pensijų sistema. Ir kol kas, atrodo, kad bus nelabai kas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog apskaičiavo 2017 m. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio rodiklius Lietuvoje.  PVM atotrūkio analizei panaudota apie 90 tūkst. įmonių pateiktų, daugiau kaip 850 tūkst. PVM deklaracijų.

Seimas antradienį ketina svarstyti pensijų kaupimo sistemos reformą, pagal kurią atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, pensijų anuitetų mokėtoja numatoma „Sodra“. Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė reformai. Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) taip pat pritarė didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarų siūlymui nuo kitų metų nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 1 punktu mažesnį nei siūlo Vyriausybė. Už tai numatantį siūlymą penktadienį balsavo penki komiteto nariai, trys buvo prieš, taip pat trys susilaikė.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

„Sodros“ įmokų lubų idėją trečiadienį atmetė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo, ir Biudžeto ir finansų komitetai. Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Šiandieną Seimą pasiekė su mokesčių reforma lygiagrečiai einanti ir pensijų reforma. Tiesa, būtent ši Vyriausybės pasiūlyta reforma susilaukė daug didesnės kritikos, net iš pačių valstiečių esančių Seime. Dėl to nors valdantieji ir pritarė siūlymams, neatmetama, kad jie dar bus koreguojami komitetuose, o kai kurie sudėtingesni klausimai, pavyzdžiui dėl anuitetų, keliami į rudens sesiją.  „Dabartiniai pensininkai skrusta, tai turime spręsti.

Dar balandžio mėnesį Vyriausybės pristatyta parengta mokesčių ir pensijų reforma pasiekė Seimo salę. Tikėtasi, kad viskas įsigalios nuo kitų metų, tačiau ne visi pasiūlymai tinka Seimo nariams ir lengvai prasiskins kelią. Kaip pastebėjo konservatorius Andrius Kubilius, Vyriausybė šią reformą vadina itin svarbia, tačiau už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo tik 52 nariai. Konservatoriai siūlo steigti laikinąją komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

 Parlamentinei opozicijai sukritikavus šią savaitę Vyriausybės patvirtintą mokesčių ir pensijų reformą bei jos norą kuo greičiau gauti Seimo pritarimą, premjeras sako, kad pokyčiams įteisinti užteks valdančiųjų balsų. Saulius Skvernelis pakartojo, kad Seimas gali reformą palaiminti pavasario sesijoje iki liepos. „Manau, kad pakaks mums, valdančiajai daugumai, balsų priimti tuos sprendimus, kurie reikalingi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė S. Skvernelis.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Artėjanti vasara jau gundo kasmetiniais atostogų malonumais, tačiau kartu su jais dažnas poilsiautojas neišvengia ir įprastinių šiltojo sezono rūpesčių. Pasirodo, vasarą gali apkartinti ne tik netikėtai atsiradę papildomi „atostoginiai“ kilogramai ar nenumatytos laisvalaikio išlaidos, bet ir laiku nesumokėti mokesčiai.

Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai gerinti mokesčių surinkimą, švietimo sistemos kokybę bei tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą. Tokias rekomendacijas trečiadienį pateikė EK, remdamasi išsamia Lietuvos ūkio analize ir įvertinusi Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje trečiadienį minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir šeimos gerovei. Šiemet ji švenčiama ta pačią dieną kaip ir pernai Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, Lietuvos gyventojų mokesčių našta nemažėja. „Ekonomikai augant, biudžeto išlaidos, deja, didėja panašiu tempu. Žmonės daugiau uždirba, bet mokesčių tarifai nemažėja, tad daugiau ir sumokama.

Vyriausybė trečiadienį galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas. Ministrų kabinetas reformoms posėdyje pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas dar kartą pabrėžė, jog mokestiniai pakeitimai – nepakankami.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Seimas sugriežtino baudas už pajamų slėpimą. Už pajamas, kurių žmogus negalės pagrįsti, jis privalės sumokėti mokesčius, be to, jam būtų skirta 50–100 proc. jų dydžio bauda. Tikimasi, kad tai mokesčius vengiančius mokėti asmenis vers apskaityti pajamas. Jei už pažeidimus per 5 metus jau būtų skirta bauda, tada mokesčių slėpėjui teks susimokėti dukart didesnę baudą.

  Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius turėjo teisę viešai išsakyti savo nuomonę apie grupės mokesčių politiką, nusprendė teismas.

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne vien į skolininkų duris – viso dar 52 mln. eurų pasieks gyventojus.  Naujausiai duomenimis, gyventojai 2017 metų pajamų deklaracijose deklaravo 129 mln. eurų mokėtiną pajamų mokesčio sumą. Deklaracijas šiemet privalėjo pateikti 893 tūkst.

Latvijos pramonės ir prekybos rūmų kartu Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje organizuotoje kasmetinėje konferencijoje Latvijoje sostinėje trečiadienį pristatyta apžvalga "Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse 2009-2017". Jos duomenimis, šešėlinė ekonomika visose trijose Baltijos valstybėse 2017-aisiais augo, o didžiausia ji išliko Latvijoje. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Latvijoje pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto iki 22,0 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Vokietijos vyriausybei pataria daugiau investuoti, padidinti darbo užmokestį ir nustatyti tam tikras mokesčių lengvatas. Fondo ekspertų kasmet rengiamose rekomendacijose pažymima, kad šios priemonės padės padidinti Vokietijos ekonomikos augimo potencialą ir spręsti gresiančio darbo jėgos deficito problemą.

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti sąžiningai mokantiems mokesčius tikrai turime už ką: mokyklos, ligoninės, keliai, krašto gynyba – visa tai ir dar daugiau yra dirbančiųjų ir mokesčius mokančiųjų nuopelnas. Būtent ant jų pečių laikosi valstybės finansai. Gyventojams dažnai primenama, kad savo pareigą mokėti mokesčius jie turi atlikti sąžiningai ir laiku. Tačiau kaip dažnai pamirštama, kad be pareigų mokesčių mokėtojai turi ir teisių.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai kartu su partneriais pristatė mokesčių mokėtojų teisių sąrašą. Juo norima pabrėžti, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises, kurių turi būti paisoma. „Lietuvoje dažniausiai kalbama, kad mokesčių mokėtojai turi pareigas: susimokėti laiku, susimokėti daug.

Pasibaigus deklaracijų pildymo vajui, pasitikrinkite ar nesate skolingi "Sodrai". Vėliau pinigai gali būti išieškomi priverstine tvarka. Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio įsiskolinimai siekia apie 100 mln. eurų.  Gyventojus, turinčius savarankiškai draustis PSD bei ūkininkus, užsiimančius individualia žemės ūkio veikla, „Sodra“ ragina pasitikrinti, ar nėra įsiskolinę šių įmokų.  Šiuo metu PSD mokesčio įsiskolinimai bent už vieną mėnesį siekia apie 100 mln.

Atidesnis Lietuvos gyventojas pastebėjo, kad „Sodra“ jam priskaičiavo daugiau įmokų nei priklauso. Pasiaiškinus plačiau jis suprato, kad į tokias pinkles galėjo pakliūti ne vienas gyventojas pats to nežinodamas. O „Sodrai“ beliko pripažinti klaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Remigijus Mekionis pasidalino pastebėjimais dėl mokesčių mokamų „Sodrai“ vykdant individualią veiklą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiria Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos netiesiogiai kontroliuojamos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ už 2013–2015 metus sumokėtus pridėtinės vertės ir pelno mokesčius. Įmonė Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje atskleidė, kad mokestinį tyrimą VMI pradėjo kovo pradžioje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau matomi kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) vykdomų transporto sektoriaus įmonių patikrų rezultatai.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Gyventojų pajamų deklaracijų metas artėja prie finišo linijos. Kadangi įsiterpia ne darbo diena, laiko atlikti šią pareigą liko dar mažiau. Institucijos nejuokauja – nesusimokėjus laiku kapsės delspinigiai bei nusirašys lėšas patys. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad deklaruoti pajamas galima iki gegužės 2 dienos. Tačiau gegužės 1 d. – ne darbo diena, tad nei vienas VMI skyrius nedirbs. Pajamas tą dieną bus galima deklaruoti tik internetu.

Negavę konkrečių pasiūlymų, parlamentarai atsisakė kol kas diskutuoti dėl Vyriausybės siūlomos mokesčių ir pensijų reformos. Tikimasi, kad diskusija įvyks trečią gegužės savaitę arba mėnesio pabaigoje. Parlamentarams buvo žadama, kad mokesčių ir pensijų reforma jiems bus pristatytas balandžio pabaigoje, vėliau – gegužės 3–ąją, tačiau iš plenarinių posėdžių darbotvarkės diskusija dingo.

Mokesčių reforma vis dar kelia nemažai klausimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, štai būtent nekilnojamojo turto mokestis labiausiai gali kirsti per pensininkų kišenę, o sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos nustumti į šešėlį. SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo klausimu nėra jokių svarstymų (...) Dabartiniame ekonomikos cikle tai paskatintų infliaciją“,– ketvirtadienį Seime BNS pareiškė V. Šapoka. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens. Pernai lapkritį Seimas nesutiko sumažinti PVM tarifą iki 18 procentų. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet.

Vyriausybės paskelbtus siūlymus dėl pensijų kaupimo ir mokesčių pertvarkos, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ketvirtadienį aptars su finansų ministru Viliumi Šapoka. Parlamentarai sako, kad Vyriausybei pristačius mokesčių reformą kyla klausimų dėl jos sklandaus įgyvendinimo. Frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasigenda pačių valdančiųjų paramos žadamoms permainoms.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.