mityba

Kai manekenių apimtys nedžiugina, o trukdo gyventi. Didžioji dalis dailiosios lyties atstovių svajoja sulieknėti ar bent jau numesti porą trejetą kilogramų vasaros atostogų sezonui, šventėms, draugės vestuvėms – o kartais tiesiog be jokios progos. Tokių moterų paslaugoms kuriamos lieknėjimo programos, atidaromi sporto klubai, žurnalai vienas per kitą spausdina vis veiksmingesnes, jų teigimu, dietas. Tačiau yra moterų, kurios labai norėtų priaugti svorio, tik niekaip negali.

Net ir tie, kurie skiria pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi. Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių mitų. 1. Liesi produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia, kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui.

Įvairiausių mitų apie maisto produktus – begalė: „brangesni produktai kokybiškesni už pigesnius“, „šviežiuose vaisiuose ir daržovėse daugiau vitaminų nei šaldytuose“, „ožkos pienas vertingesnis už karvės“. Gamintojams naudinga, kad šiais ir panašiais mitais tikėtų vartotojai. Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka. Mitai apie maisto produktus“ kūrėjai aiškinosi kur tiesa, o kur išsigalvojimai, kokius mitus sugalvojo patys gamintojai ir kodėl.

Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalį savo mėnesio išlaidų Lietuvos žmonės skiria maistui. Tačiau, ar visada mokama kaina atitinka produkto vertę? Ar tikrai produktai, ant kurių etikečių puikuojasi užrašas „be konservantų“, yra maistingi ir saugūs mums ir ypač – vaikams? Į šiuos klausimus vartotojai negauna vienareikšmio atsakymo nei iš valstybinių institucijų, nei iš maisto gamintojų.

Saugus maistas ir sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Po eilę metų trukusių tyrimų paaiškėjo, kad lietuviai – vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai lemia net 70 proc. lėtinių ligų. Lietuvoje gyvena ir daugiausiai rūkančiųjų bei vartojančiųjų alkoholį. Renkasi pigesnį „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc.

„Yahoo.com“ šaltinių teigimu, pagal JAV atliktą mėgstamų dietinių papildų, multivitaminų, tyrimą buvo nustatyta, kad jie šiek tiek sumažino vėžio riziką vyrams gydytojams, kurie juos vartojo daugiau nei dešimtmetį. Šie rezultatai stebina, nes daugelis atskirų vitaminų tyrimų parodė, kad jie nepadeda užkirsti kelio lėtinėms ligoms ir kartais net gali padidinti vėžio riziką. Šiame naujame tyrime gauti rezultatai, kad multivitaminai sumažino susirgimo vėžiu galimybę 8 procentais.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad riebalai nėra jau toks didelis baubas, kiaušiniai gali padėti išsaugoti gerą atmintį. Tuo tarpu alkoholis – apginti nuo kai kurių rimtų ligų. Tegyvuoja spragėsiai! Spraginti kukurūzai įgijo prastą reputaciją dėl to, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo pardavinėjami persunkti riebalais.

D. Britanijos Karališkoji draugija pabandė atsakyti į klausimą, kokie išradimai buvo patys svarbiausi visoje kulinarijos istorijoje.  Kviestiniai maisto ir gėrimų srities ekspertai ėmėsi sudarinėti 20 svarbiausių žmonijos istorijoje kulinarinių išradimų sąrašą, skelbia „The Atlantic.com“.  Jie rėmėsi 4 pagrindiniais kriterijais: racionalumu, paprastumu naudoti, išoriniu patrauklumu ir nauda sveikatai.

Atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą, informuoti apie pasaulio maisto problemą ir stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu - tokius tikslus išsikėlė spalio 16-ąją - Pasaulinę maisto dieną mininčios šalys. Pasaulinė maisto diena minima nuo 1979 metų. Tądien, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), rengiamos nemokamo maitinimo ir paramos akcijos, siekiama atkreipti dėmesį į sveiką mitybą.

Rudenį žmogaus organizme vykstantys pokyčiai bei patiriama psichologinė įtampa dėl besikeičiančių metų laikų gali tapti įvairių sveikatos problemų priežastimi. Norint sumažinti sezoninės depresijos pasekmes, būtina pasirūpinti taisyklinga ir visaverte mityba. Gydytojai akcentuoja atsakingą vartojamo maisto ir gėrimų pasirinkimą bei pateikia kelis pagrindinius tinkamo maitinimosi principus, padėsiančius sustiprinti organizmą ir harmoningai jaustis.

Mitybos racionas, kuriame yra daug pomidorų, gali sumažinti insulto riziką, teigia Suomijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai ištyrė likopeno – ryškiai raudonos spalvos medžiagos, kurios randama pomidoruose, paprikose ir arbūzuose, poveikį.Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 31 asmuo, parodė, kad tie, kurių kraujyje buvo rasta daugiausia likopeno, turėjo mažiausią riziką dėl insulto.

Naujas tyrimas rodo, kad nutukimas kur kas pavojingesnis vaikams, nei manyta anksčiau, rašo BBC. Tad kodėl tėvai leidžia vaikams nutukti? Prasidėjus naujiems mokslo metams Didžiojoje Britanijoje, stipriai padidėjo uniformų poreikiai itin stambiems pradinukams. Britės Carol ši žinia nenustebino, jos dvi dukterėčios būdamos 11-os metų dėvėjo 14-o dydžio (L dydžio) drabužius, kuriuos šiaip nešioja suaugusios britės. Jos sūnus paauglystėje svėrė 127 kilogramus.

Studijuojant rasti būdų, kaip gyventi sveikai, gali būti tikrai didelis iššūkis, ypač jeigu palikote namus pirmą kartą gyvenime. Be mamyčių, kurios reguliariai ruošia sveiką maistą, naujiems studentams, palikusiems jaukią ir saugią namų zoną, gyventi sveikai gali tapti nelengvu darbu, prie kurio reikia priprasti. Kai paskaitų tvarkaraščiai gana griežtai apriboja jūsų gyvenimą ir sunku rasti laiko netgi sau, išsiugdyti sveiko gyvenimo įpročius gali atrodyti tiesiog neįmanoma.

Skirtingų šaltinių duomenimis, nepakantumą maistui būtų galima diagnozuoti kone kas dešimtam žmogui. Dažnas mūsų nė nenutuokiame, kad galvos skausmai, nepaaiškinamas dirglumas, pašliję nervai ir greitas nuovargis bei bendras silpnumas tėra organizmo reakcija į... paprasčiausius maisto produktus.

UAB „Fazer Lietuva“ birželio-liepos mėnesiais vykdytų akcijų metu apklausė per 100 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų bei panašų skaičių įvairių įmonių darbuotojų ir išsiaiškino respondentų pusryčiavimo įpročius. Daugiau nei pusė apklaustųjų neabejojo, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis.

Žinoma, pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie grybų nemėgsta ir jų nevalgo. Vis dėl to, ką daryti, jei labai mėgstate grybukus ir esate nėščia? Ar reikia atsisakyti mėgiamo maisto? Jei ne, tai kokius grybus galima valgyti esant nėščiai? Reikia pastebėti, kad dauguma gydytojų ir dietologų, dėl visa ko, apskritai rekomenduoja nėščiosioms nevalgyti grybų, kaip sunkaus ir sunkiai virškinamo maisto, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją.

Kasmet mažųjų moksleivių tėvai su nerimu laukia naujų mokslo metų. Prasidėjus jiems reikia pasirūpinti ne tik būtiniausiomis knygomis ar rašymo priemonėmis, bet ir pasukti galvą, kaip užtikrinti, kad jų atžalos mokykloje sočiai ir sveikai maitintųsi. Prekybos tinklo „Iki“ skaičiavimais, sotų ir sveiką maistą, kokį rekomenduoja gydytojai dietologai, vaikui į mokyklą galima kasdien suruošti už maždaug 7–12 litų.

Kanados mokslininkų įsitikinimu, šalia dviejų esminių ir iki skausmo žinomų lieknėjimo principų „saikingai valgyti“ ir „kuo daugiau judėti“ būtina pridurti dar vieną, lygiai tokios pačios svarbos, tačiau dažnai užmirštamą taisyklę – „gerai išsimiegoti“. Miego stoka – viena iš svarbiausių nutukimo epidemijos priežasčių, rašo Today.com.

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Pasninkas – sena daugelio tautų ir religijų tradicija. Apie mitybą, dietas, organizmo valymą sukurta daugybė teorijų, kurios neretai prieštarauja viena kitai. Taigi, kaip teisingai pasninkauti ir savo organizmui ne pakenkti, o padėti? Pateikiame jums ištrauką iš Michalo Tombako knygos „Kaip sveikai gyvenyi 150 metų“ , kurią išleido leidykla „Obuolys“. *** Žmogaus organizmas sudarytas pagal fizikos ir chemijos dėsnius.

Dabar tiek daug alergiškų vaikų. Kartais pagalvoju, ar dėl to kalti maisto priedai, kurių dabar pilna produktuose? Gražina Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė: – Maisto priedai tikrai padidina alergijos, įsijautrinimo galimybę. Ypač kūdikiai ir maži vaikai iki trejų metų, kada pats alergijos augimo pikas. Maisto priedai imuninę sistemą išbalansuoja: ji pradeda „kreivai“ atsakyti į pasaulį – įsijautrinti kam nereikia.

Riebalų rūgštys jau seniai tapo vienu madingiausių žodžių junginių, ypač kalbai pasisukus apie sveiką mitybą. Parduotuvėje galima nusipirkti kiaušinių, duonos, margarino, papildytų omega-3 riebalų rūgštimis, o su įvairiausiais maisto papildais siūloma papildyti organizmo omega-6 ir net omega-9 atsargas.

Suzanne'os de la Monte žiurkės buvo dezorientuotos ir sumišusios. Ieškodamos kelio iš apskrito vandens labirinto – įprasto graužikų atminties testo, – jos greitai pamiršdavo kur buvusios ir negalėdavo surasti panardintos saugios platformos. Vietoje to, jos taškėsi be tikslo. „Joms demencija. Jos negali išmokti ar atsiminti,“ sako S. de la Monte, neuropatologė iš Browno universiteto Providence, Rodo saloje. Atidesnis žvilgsnis į žiurkių smegenis atskleidžia didžiulius pažeidimus.

Prasidėjus mokslo metams mamos vėl stos į kovą su mokyklinukų nenoru pusryčiauti. O kur dar informacijos gausa, kad štai šis valgis tinka, o anas – gryni nuodai... Dribsniai dribsniams nelygūs Kai patys tėvai dar buvo vaikai, egzistavo trys klasikiniai pusryčių variantai – košė, kiaušiniai ir sumuštiniai. Šuo metu reklama pakeitė mūsų nusistatymus. Ji netgi mūsų sąmonėje patalpino „sausų pusryčių“ sampratą.

Lietuvoje vaikus sveikai maitintis skatinančios programos pinigai skiriami egzotiškiems vaisiams, o kaimynai latviai mokiniams ir darželinukams siūlo savo užaugintus obuolius bei morkas. Maždaug 9 mln. Lt – tokia suma pernai galėjo papildyti šalies sodininkų ir daržininkų pajamas, jei ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ būtų palanki vietos augintojams.

Kai kurie produktai turi neigiamų kalorijų. Jei treniruositės tuščiu skrandžiu – svoris kris greičiau. Šie ir panašūs mitai, užuot atvedę į lieknesnį gyvenimą, daugelį moterų palieka prie suskilusios geldos. Ar bent jau pareikalauja beprasmiškų pastangų, kurios nė per nago juodymą nepaspartina svorio kritimo. 1.    Salierai, agurkai ir aisbergo salotos – tai produktai, kurie turi neigiamų kalorijų.

Pradėkite rytą su savo vaikučiais sveikai! Sveikas maistas stiprina ne tik organizmą, bet ir suteikia energijos, pakelia nuotaiką ir puikiai nuteikia. Manų košė. Ji yra visavertė, puikiai tinka mažiems vaikams, nes yra labai soti. Vaikai, valgydami manų košę, gauna nemažai kalorijų, kurios suteikia jėgų ir energijos. Pagardinti košę galima uogienėmis. Puikiai tinka vyšnių ir aviečių uogienės.

Šiandien vyrauja itin rimtas požiūris į vaiko pasirengimą mokyklai. Mokyklose vykdomos specialios programos, vaikų ėjimui į pirmąją klasę ruošiasi tėvai. Tačiau, nepaisant to, apie 10 procentų pirmokų būna nepakankamai pasirengę mokyklai. Todėl jau lankydami pirmą klasę vaikai, taip pat ir jų tėvai gali patirti nemažą stresą. Siekiant išvengti vaikų ir tėvelių nerimo, prieš prasidedant naujam pirmokėlio gyvenimo etapui, būtina rengtis iš anksto.

Šiandien dažnai girdime sąvokas žalias arba gyvas maistas, o žmonės praktikuojantys šias sveikos mitybos idėjas gali ilgai pasakoti ir įrodyti tokio maisto vertę. Žalias – tai toks maistas, kuris nebuvo termiškai apdorotas aukštesnėje nei 43 laipsnių temperatūroje. Gyvu ir pačiu vertingiausiu maistu vadinamos sudaigintos sėklos, riešutai, jauni daigai ir želmenys bei iš daigų ar želmenų išspaustos sultys.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti „ką nors saldaus“. Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Visi žinome, kad priaugti svorio yra labai paprasta, o numesti išties sunku. Šie užsispyrę, atkaklūs žmonės sportuodami ir laikydamiesi dietų sugebėjo atsikratyti ne vienos dešimties nereikalingų kilogramų.

Kaip turi atrodyti ideali darbo diena? Kiekvienas gali pateikti skirtingą atsakymą į šį klausimą, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugumos darbo dienų produktyvumas tikrai nėra maksimalus. Filosofinis klausimas: ar apskritai įmanoma pasiekti maksimalų produktyvumą? Kad ir kaip ten būtų, daugelis skundžiasi dideliu užimtumu, laiko stygiumi, per dideliu susitikimų skaičiumi, laisvalaikio stoka.

JAV aktorė Alicia Silverstone susirūpino dėl kalėjime laikomų grupės „Pussy Riot“ narių mitybos, todėl kreipėsi tiesiai į prezidentą Vladimirą Putiną. Prezidentui ji parašė asmeninį laišką, kuriame prašo aprūpinti merginas vegetarišku maistu: „Gerbiamas prezidente, aš atidžiai stebiu visas naujienas, kurios susijusios su „Pussy Riot“ merginų dabartiniu gyvenimu.

Jei nūdienos paauglio paprašytume sudaryti savo mėgstamiausių patiekalų sąrašą, jo viršuje, be jokios abejonės, atsirastų picos, mėsainiai, dešrainiai, bulvių traškučiai, „Coca cola“ bei kiti gazuoti ar energetiniai gėrimai, šokoladas, bandelės, saldumynai arba, trumpiau tariant, visa tai, kas turi daugybę kalorijų, bet augančiam organizmui neatneša nieko, išskyrus virškinimo ir rimtesnes sveikatos bėdas.

Daug merginų ir moterų svajoja atrodyti kerinčiai, tačiau daugeliui, deja, nepavyksta. Jei norite spindėti kaip Marilyn Monroe, turėtumėte įsidėmėti jos grožio paslaptis. Pusryčiai 1952 metais Marilyn Monroe, paklausta apie pusryčius, sakė, kad ji kiekvieną rytą pradeda vėsiu dušu ir tada pusryčiauja. Dažniausiai ji rinkdavosi kelis kiaušinius ir išgerdavo stiklinę sulčių su multivitaminais.

Mokslininkai kol kas nesugeba sėkmingai išaiškinti, kodėl laikui bėgant ima trauktis visi vyro organai, išskyrus prostatą. Su gerybine prostatos hiperplazija dažniausiai susiduria pagyvenusio amžiaus vyriškiai. Ši liga pasireiškia graikinio riešuto dydžio prostatos liaukos, esančios po šlapimo pūsle, padidėjimu. Liaukos veikla yra itin svarbi vyro vaisingumui, tačiau, net jei ji pašalinama, tai neigiamai nepaveikia seksualinio gyvenimo.

Jei svajojate apie liekną figūrą ir gerą savijautą, jau dabar skubėkite pasirūpinti savo mityba! Turėtumėte atminti, kad yra pagrindinės taisyklės, kurių turi būti paisoma, jei norite būti sveika, geros nuotaikos ir puikiai jaustis. Nepraleiskite pusryčių. Iki 12 val. suvalgytas maistas yra labai greitai suvirškinamas, todėl iki šio laiko galite valgyti pačius kaloringiausius patiekalus, nes jie tikrai suteiks daug energijos ir neleis būti alkaniems visą dieną. Skanu ir sveika.

Maisto kainos auga drauge su alkstančių burnų skaičiumi, tad maisto futurologai turi darbo, rašo BBC. Šie mokslininkai bando atspėti ateitį, o konkrečiau maisto futorologai bando atsakyti į klausimą, kaip per ateinančius 20 metų pasikeis žmonijos mitybos racionas. Daugelis vakariečių užaugo maitindamiesi pigia mėsa, tačiau gali būti, kad per ateinančius penkerius ar septynerius metus mėsos kainos padvigubės ir jautiena bei kiauliena taps prabangos produktais.

Kazachstano olimpinė rinktinės nariai tikisi, kad Londono Olimpiadoje geresnių rezultatų pasiekti jiems padės specialiai į Jungtinę Karalystę atsiųstos arklienos dešrelės. Anot šios Centrinės Azijos šalies sporto pareigūnų, šis tradicinis patiekalas padės sportininkams geriau pasirodyti varžybose. Tačiau dar neaišku, ar dešreles į Jungtinę Karalystę bus leista įvežti dėl griežtos mėsos importo kontrolės, praneša BBC.

Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų. Pagrindinės visų maisto produktų sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai ir baltymai – suteikia mums energijos. Tačiau vien jų nepakanka, kad išliktume energingi ir sveiki daugelį metų. Mūsų kasdieniame maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pagrindinis šaltinis – vaisiai ir daržovės.

Valstybinės Darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, kiekvienais metais auga vairuotojų mirčių darbe skaičius. 2010 m. darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 m. jau 29 atvejai. Mirties netiesioginėmis priežastimis neretai tampa įtampa, nekokybiškos sveikatos patikros, kurių metu nediagnozuojami vairuotojų sveikatos sutrikimai. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu darbuotojas, nenorėdamas prarasti darbo, ne visada išsako nusiskundimus, slepia savo sveikatos sutrikimus.

Kasmet vis daugiau žmonių susiduria su antsvorio problema. Kovodami su papildomais kilogramais daugelis susižavi dietomis, jų šalininkų žadamu greitu rezultatu, kurį pasiekti nereikia didelių pastangų, tačiau retai susimąstoma apie dietų keliamą pavojų.

Kare su mėsa atrastas naujas ginklas: mažytė erkė, kurios įkandimas sukelia alergiją mėsai. Erkė Amblyomma americanum, kurios nugarą puošia balta dėmė, atrodo pakankamai nekaltai. Tačiau Virdžinijos universiteto tyrėjai teigia, kad į mažytę žaizdelę patekę seilės gali sukelti alerginę reakciją mėsai. Ir ji pakankamai skausminga, kad visą gyvenimą buvę mėsėdžiais žmonės taptų vegetarais. „Žmonės suvalgo jautienos, o maždaug po 3–6 val.

Senovės Graikijoje pirmoji sriuba buvo išvirta III tūkstantmetyje pr. m. e. Apie tai byloja viena istorija (labai panaši į legendą). O buvo taip... Vergas Menesas, pavogęs iš faraono Snofo vištidės kuoduotoją, išvirė ją ir pasigardžiuodamas srėbė skanų viralą. Bevalgantį vagį pagavo, surakino grandinėmis ir su visu puodu (daiktiniu įrodymu) nutempė pas faraoną. Vergo laukė mirtis. Apie pasigailėjimą negalėjo būti ir kalbos. Tačiau įvyko keistas dalykas, kažkas panašaus į stebuklą.

Ypatingi dietos patarimai keliautojams, turintiems specialių dietinių reikalavimų, padės iš kelionės pasisemti geriausių įspūdžių netampant maisto vergu. Daugumai keliautojų dideliu atradimu tampa užsienio šalių virtuvės maistas. Tačiau tiems, kurie privalo laikytis paskirtų dietinių nustatymų, kelionė kartais gali apkarsti. Tuomet specialūs patarimai tampa kaip niekad reikalingi.

Grūdiniai produktai, ankštiniai, vaisiai, uogos ir daržovės – vertingas ne tik vitaminų ir mineralinių medžiagų, baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.

Ajurveda – vienas seniausių mokslų ir gyvenimo išminties šaltinių, grįstas žmogaus harmonija su pasauliu ir pačiu savimi. Išvertus iš sanskrito kalbos, žodis „ajurveda“ reiškia gyvenimo meną. Vadovaujantis ajurvedos išmintimi, kiekvienas žmogus – unikalus, tačiau tiek jo išvaizdą, tiek charakterį daugiausia lemia jame pagal tam tikrus dėsnius sąveikaujančios došos.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Jei nusprendėte sumažinti kūno svorį, turite įvertinti dvi sau iškeltas užduotis. Neretai dietų, sporto, įvairių lieknėjimo preparatų griebiamasi tuomet, kai imama kritiškai vertinti savo išvaizdą. Skirtingi metodai, padedantys sumažinti svorį, gali būti labai naudingi ne tik fizinei, bet ir bendrai sveikatai. Tinkama mityba ir subalansuotas skysčių vartojimas – žmogui lengviausiai prieinamos priemonės, itin svarbūs kūno svorio ir geros savijautos šaltiniai.