lietuvos įmonės

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.  „Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro.

Nuo kenkėjiškos programinės įrangos „HIVE“ nukentėjo dvi lietuviškos įmonės, iš kurių reikalauta išpirkos, penktadienį pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Per maždaug pusantrų metų vykusį nusikalstamą programos taikymą, daugiau kaip 1500 įmonių pasaulyje tapo „HIVE“ aukomis. Europolo duomenimis, nusikaltėliams buvo sumokėta beveik 100 mln. eurų išpirkos. Neteisėtai užšifruoti buvo ir dviejų lietuviškų įmonių duomenys, už jų atkodavimą reikalauta išpirkos.

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai ir išteklių valdymui 2021 metais siekė 388 mln. eurų – 60 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jos siekė 243,3 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Išlaidos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti ir išlaidos atliekoms rinkti ir tvarkyti pernai sudarė didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį – jos siekė 314,6 mln. eurų ir buvo 43,5 proc. didesnės nei 2020 metais. Oro apsaugai pramonės įmonės skyrė 30,3 mln.

Lietuvos bendrovės stabdo investicijas į atsinaujinančią energetiką Ukrainoje – geru uždarbiu viliojusi rinka nuvylė: už pagamintą elektrą susikaupė milžiniškos skolos, buvo sumažintas supirkimo tarifas, rašo „Verslo žinios“. Ieškinius Ukrainos valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“ („GarPok“) yra pateikusios per penkios dešimtys bendrovių, investavusių į atsinaujinančią energetiką. Skolos už įsigytą elektros energiją spalio 16-ąją siekė 265 mln. eurų.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, iš visų bendrovėms ir įstaigoms teikiamų paslaugų labiausiai pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Krovinių tvarkymo paslaugos per metus pabrango 24,1 proc., per ketvirtį (pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu) šių paslaugų kaina šoktelėjo 13,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus transportavimo vamzdynais paslaugų kainos padidėjo 12,6 proc.

Minskui ir Maskvai balandį susitarus atstatyti buvusias naftos tiekimo apimtis Baltarusijai, naftos produktus pervežančios ir uoste kraunančios Lietuvos įmonės, iki tol jutusios krovinių stygių, dabar tikisi jų augimo. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos nafta“ vadovai sako, kad didesnio augimo tikimasi nuo gegužės. „Pagal „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, rusiškos naftos teikimas Baltarusijai prasidėjo nuo balandžio vidurio. Tarp Rusijos ir Baltarusijos pasiektas susitarimas dėl 24 mln.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.