ledynai

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Antarkties jūrinio ledo bendras plotas praeitą mėnesį buvo mažesnis nei bet kurį kitą liepos mėnesį per visą stebėjimų istoriją, pranešė padėtį per palydovus stebinti Europos Sąjungos tyrimų grupė. Stebėsenos grupė „Koperniko klimato kaitos tarnyba“ (Copernicus Climate Change Service, C3S) nustatė, kad liepą jūrinio ledo laukų Antarktyje bendras plotas buvo 1,53 mln. kv. kilometrų, tai yra apie 1,1 mln. kv. km mažesnis nei būdavo vidutiniškai liepos mėnesį 1991–2020 metais.

Dėl kylančio vandens lygio jūrose didėja audrų padaryta žala, o tai daro įtaką maždaug 700 milijonų žmonių, gyvenančių žemose pakrantės zonose, kurioms gresia potvyniai. Mokslininkai tikisi, kad jūros lygio kilimas dar labiau padidins audrų ir pakrančių potvynių žalą ateinančiais dešimtmečiais. Tačiau prognozuoti, kiek ir kaip greitai jūra pakils per šį šimtmetį, sunku, daugiausia dėl nežinomybės, kas atsitiks Antarktidos ledo sluoksniui, rašo theconversation.com.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Į uostamiestį iš ekspedicijos Arktyje grįžo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie ne tik parsivežė įrodymų, kad ledynai ten sparčiai tirpsta, bet ir atrado unikalių gyvų organizmų, kurie užšalę lede išbuvo 20 000 metų, o šiam ištirpus, atsigavo ir gyvena toliau.  Net srovėmis tirpstančius ledynus Arktyje užfiksavo čia dešimties dienų ekspediciją surengę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie čia ir vyko tyrinėti, kaip pasaulinis atšilimas veikia Arkties ledynus.

Per paskutiniuosius tris dešimtmečius, žmonių veiklos sukeltas globalinis atšilimas buvo atsakingas už daugiau nei trečdalį visų su karščiu susijusių mirčių. Šis pastebėjimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, yra paremtas 43 valstybių duomenimis apie gyventojų mirtis nuo 1991 m. iki 2018 m. Vidutiniškai 37 proc. visų mirčių, susijusių su karščiu, gali būti laikomos klimato krizės padariniais.