kainos

 Didžiuosiuose prekybos centruose mėgstantys apsipirkti lietuviai gali džiūgauti – statistikos departamentas skelbia, kad, nepaisant pesimistinių prognozių prieš įsivedant eurą, Lietuvoje jau trečią mėnesį iš eilės mažėja maisto kainos. Labiausiai atpigo daržovės – pavyzdžiui, svogūnai, palyginus su pernykštėmis kainomis, atpigo per pusę, morkos ir bulvės penktadaliu.

 Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje fiksuojant defliaciją ir Statistikos departamentui džiaugiantis, kad kainos Lietuvoje mažėja, dažnas gyventojas tų kainų kritimų nepastebi. Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai vyksta dėl dviejų priežasčių – psichologinės ir prekių pasirinkimo įvairovės. „Nepastebime (kainų mažėjimo – red.) dėl to, kad esame žmonės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti Lietuvos degalinių sąjungos (LDS) ir Konkurencijos tarybos ginčą dėl pastarosios atsisakymo pradėti tirti akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje.

Ką darytumėte, jeigu savo sąskaitoje turėtumėte daugiau nei 100 milijonų dolerių? Sakoma, kad nekilnojamasis turtas yra protinga investicija. Šie būstai, kurie yra brangiausi Jungtinėse Amerikos Valstijose, neabejotinai pateisintų jūsų lūkesčius. Smalsu sužinoti kaip atrodo ir kiek kainuoja patys prabangiausi nekilnojamojo turto objektai? Pažvelkite į šias nuotraukas.

Pirkėjams svarbiausia, jog nekiltų dažniausiai perkamų, kasdien vartojamų ir aukštesnės kokybės maisto produktų kainos, rodo vasarį prekybos tinklo „IKI“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius ir beveik 16 proc. vasario mėnesį išaugusius būtiniausių produktų fiksuotomis kainomis pardavimus, prekybos tinklas „IKI“ užfiksavo dar 120 prekių kainas.

RIMI prekybos centrai ir toliau mažina kainas. Šią savaitę parduotuvėse pirkėjai ras papildomų 200 prekių sumažintomis kainomis. Antrojo kainų mažinimo metu kainos vidutiniškai sumažėjo 10 proc. Papildomame sąraše pieno, duonos, bakalėjos produktai, šviežia mėsa, mėsos gaminiai. Taip pat pirkėjai ras ir RIMI privačios etiketės prekių sumažintomis kainomis.

Naujausi šių metų sausio mėnesio infliacijos duomenys rodo, kad euro įvedimas didelių pokyčių kainų srityje nesukėlė ir daugiau įtakos galėjo turėti tik kai kurių paslaugų kainų kilimui. Paslaugų kainos greičiausiai didės ir ateityje, tačiau palankios žaliavų kainų tendencijos, ypač pirmoje šių metų pusėje, lems žemą bendrą infliacijos lygį. „Dėl augančių paslaugų kainų atsiras prielaidų didinti ir atlyginimus. Tai bus svarbus veiksnys, dėl kurio darbo užmokesčio augimas šiemet nesulėtės.

Statistikai pripažįsta, kad paslaugų kainos šių metų pradžioje galėjo didėti ir dėl euro įvedimo. „Yra įvairių priežasčių. Iš dalies galbūt galima sieti su euro įvedimu, nes ir kitose šalyse, kur buvo įvestas euras, buvo pastebėtas spartesnis paslaugų kainų didėjimas“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

Praėjusiais metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butus nuomojantys gyventojai beveik visus metus norėjo išnuomoti butus už didesnę kainą nei 2013 metais. Praėjus pirmajam šių metų mėnesiui matyti, kad nuomotojai butus nori išnuomoti keliais procentais brangiau nei praėjusių metų pabaigoje.

 Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, vilniečiai sausį už šilumą mokėjo 6,94 euro centus, pernai tuo pačiu metu – 7,7 euro centus už kilovatvalandę. Pavyzdžiui, palyginus su Kaunu, Vilniuje šilumos kaina sausį 22 euro centais mažesnė, Kaune ji siekė 7,16 euro ct/kWh.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

Kokią sumą žmogus gali skirti pirkdamas drabužius, priklauso nuo jo finansinės padėties. Tačiau ką daryti tuomet, kai drabužis patinka taip, jog naktimis sapnuojasi, bet kainuoja taip brangiai, kad norint jį įsigyti tektų nevalgyti visą mėnesį? Ogi ieškoti panašaus, tačiau pigesnio varianto (buzzfeed.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.

Ar girdėjote, kad po euro įvedimo tūkstančiai tautiečių su maišais mauna Lenkijon, nes pas mus vėl viskas pabrango. Viena tokių - kaunietė dainininkė Silvija Kairienė. „Aliukų“ atlikėja Silvija Kairienė taupi ir ūkiška namų šeimininkė. Pinigų turi, bet kodėl nesutaupius? Ypač, kai kalbama, kad Lenkijoj pirkęs už tūkstantį, sutaupai tris – keturis šimtus, atmetus kuro išlaidas. KK2 žurnalistų grupė sėda į automobilį ir lekia su Silvija Kairiene į Lenkiją atlikti kainų tyrimo.

Statistikos departamento duomenimis, iš 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų per gruodžio mėnesį 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, 10 – nepasikeitė. Vis dėlto Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad euro įvedimas prekių kainų svyravimams įtakos neturėjo, tačiau paslaugų kainos akivaizdžiai padidėjo.

Statistikos departamento duomenimis gruodį iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, 10 – nepasikeitė. Prekių brangimui įtakos turėjo po taikytų nuolaidų atstatytos kainos. Toliau pateikiame labiausiai 2014 metų gruodį, lyginant su lapkričio mėnesiu, pabrangusių prekių sąrašą.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad kainos dviem valiutomis Lietuvoje bus skelbiamos iki šių metų birželio 30-osios. Nors naujieji pinigai šalyje cirkuliuoja dar tik pirmą mėnesį, eurų apyvartoje jau daugiau negu litų, o ir gyventojai sako su naująja valiuta spėję apsiprasti. „Nematau aš to sunkumo – man tas pats. Dabar jau tik eurais atsiskaitinėju, bet dar pažiūriu į senas kainas“, – pasakoja žurnalistų kalbinta vilnietė Aldona.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc. Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc.

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse ir toliau mažėja pieno produktų kainos. Penktadienį pirmasis iš prekybos tinklų atpiginęs 76 skirtingų pavadinimų AB „Rokiškio pienas“ pieno produktų, nuo šiandien prekybos tinklas mažina dar keliolikos pieno produktų kainas, kuriuos tiekia jau kita pieno perdirbimo bendrovė. Nuo šiandien vidutiniškai 8 proc. pigiau kainuos daugelis AB „Žemaitijos pienas“ tiekiamų glaistytų sūrelių – „Pinas“ ir „Magija“ rūšių.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Žinių radijas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad nors praėjusiais metais gruodis buvo šaltesnis nei užpernai, kai kuriuose miestuose sąskaitos už šildymą nedidėjo. Asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas Žinių radijui sakė, kad mažesnėmis sąskaitomis galėjo džiaugtis tie miestai, kurie šildosi biokuru. „Kainos dydis priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma priklauso, didžiąja dalimi, nuo kuro rūšies.

Britų žurnalistas Jamesas Allenas pasidomėjo, kiek gali kainuoti „Formulės-1“ lenktynininko šalmas? Kaip F-1 pilotų šalmai patenka į aukcionus ir kieno šalmai labiausiai domina kolekcionierius? - rašo F-1.lt.  J. Allenas: „Kiek galėtų kainuoti „Formulės-1“ piloto šalmas? Nemažai, sprendžiant iš to, kad už Sebastiano Vettelio šalmą, su kuriuo keturis kartus pasaulio čempionas užpernai nugalėjo Vokietijos GP, aukcione buvo sumokėta net 72 tūkst. svarų.

Kai neseniai kalbinau vieną pašnekovą ir klausiau, ko palinkėtų Lietuvai naujiems metams, jis atsakė: „Daugiau sveiko proto.“ Šis palinkėjimas tinka visiems, bet labiausiai noriu jį adresuoti įvairiems prietrankoms, homofobams ir kitiems dundukams, kuriems sunkiai sekasi su tuo sveiku protu draugauti. Naujausias žurnalistų tyrimas atskleidė, kad, ekonomistų skaičiavimais, homofobija Lietuvai gali kainuoti apie 600 litų kiekvienam gyventojui per metus.

Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Nors kainos dviem valiutomis parduotuvėse rašomos jau beveik pusmetį, ekspertai įspėja, kad po kiek daugiau nei savaitės mūsų laukiantis euro įvedimas vis tiek gali sukelti psichologinių problemų.

Pagrindinių prekių ir paslaugų kainas lapkritį, kaip ir anksčiau, diktavo sezoniškumas ir nuolaidos. Statistikai neatmeta, kad euro įtaka kainoms egzistuoja, bet jos patvirtinti jie kol kas negali. „Didžiausią įtaką turėjo taikytos nuolaidos ir joms pasibaigus - kainos atstatymas, taip pat įtakos turėjo sezoniškumas“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Statistikos departamento atstovė Nijolė Šaltenienė.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusijos veiksmus Ukrainoje Rusijos gyventojai jau jaučia savo kišenėse ir dar moka nematomą kainą, kuri darysis vis didesnė ir skaudesnė, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tuo metu žurnalistas Rytas Staselis Staselis sako, kad iš smulkaus ir vidutinio verslo Rusijoje liko tik prisiminimai.

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvedus eurą, žmonės bus priversti užsiimti proto mankšta ir išjungti autopiloto režimą – šiek tiek paskaičiuoti, pasvarstyti, kiek kas kainuoja, ar visko reikia, negraibstyti prekių iš parduotuvių lentynų automatiškai. Tai yra sveika, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, mano psichologas Marius Daugelavičius. Anot jo, psichologinė adaptacija prie naujos valiutos ilgai netruks, daugiausiai – porą mėnesių.

Euras jau atvažiavo sunkvežimiais ir kartu atvežė didesnes kainas. Dar atvežė nesikeičiančias kainas. Jos buvo tame vilkike, kuris važiavo be priekabos. Pradėkite su tuo taikytis. Verslo pasirašyti memorandumai, kad kainos nebūtų keliamos prisidengiant valiutų keitimu, yra labai sveikintinas gestas. Aišku, liks tokių burnų, kurių ir trylika memorandumų neužkimš. „O kur kreiptis, jei pastebėjau, kad kainos buvo pakeltos?“ – besispjaudydamos klausia jos.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

 Kainų komisijai ketvirtadienį nustačius visas elektros kainos dedamąsias ir visuomeninės kainos viršutines ribas, kitąmet ji turėtų sumažėti 1-1,5 cento, arba 3 procentais. „Bendra tendencija yra tokia, kad elektra pinga, bet negalima sakyti, kad kiekvienai vartotojų grupei būtent tiek ir sumažės. (...) Tarifai atskiroms vartotojų grupėms dar bus diferencijuojami, todėl vieniems kaina gali mažėti 1 centu, kitiems - 1,5 cento“, - BNS sakė komisijos atstovė L.Kimutytė.

Žiūrėdami vieną ar kitą televizijos serialą ne vienas iš mūsų, matyt, pasmalsaujame, kiek iš tiesų kainuotų veikėjams neva  priklausantis nekilnojamasis turtas. Sužinokite, kokiomis sumomis įvertinti penkių populiarių serialų būstai. „Modern Family“ Adresas: Dunlear gatvė, Los Andželas Kaina „grynais“: 430 tūkst. dolerių   „Nashville“ Adresas: Overton Lea Kelias 917, Oak Hillas, Tenesio valstija Kaina „grynais“: 365 tūkst.

  Iš tų, kurie kada nors yra buvę šiose šalyse reikėtų gerokai pasimokyti kokiais būdais, nepraleidžiant visų santaupų, čia smagiai praleisti laiką? Guodžia tik tai, jog Lietuvoje visi šie produktai ir paslaugos mums kainuoja kur kas pigiau (youtube.com).   6. Sidnėjus, Australija Vakarėlių mėgėjams čia kasnakt tenka pakloti nemažas sumeles naktiniuose klubuose. Mat vieno paprasčiausio kokteilio kaina – 17 dolerių.

    Iš tų, kurie kada nors yra buvę šiose šalyse reikėtų gerokai pasimokyti kokiais būdais, nepraleidžiant visų santaupų, čia smagiai praleisti laiką? Guodžia tik tai, jog Lietuvoje visi šie produktai ir paslaugos mums kainuoja kur kas pigiau (youtube.com). 1. Kopenhaga, Danija Tarkime, pietūs dviem paprastame restorane čia vidutiniškai kainuoja apie 330 Lt. 2. Tokijus, Japonija Puodelis kavos čia apytiksliai kainuoja 17 Lt, o 3 km kelio taksi – 38 Lt.

Naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė neatmeta, kad degalų kainos Lietuvoje ir toliau kris.  „Man sunku pasakyti, kiek tiksliai nukris kainos, kadangi kiekviena įmonė turi savo kainų politiką ir taisykles. Ir pasakyti, ar 10, ar 15 centų, tikrai negaliu, bet jeigu produkto kaina ir toliau kris, tai tikrai matysime tą mažmenoje, ką matėme iki šiol“, – sakė D. Jokšienė.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo sekmadienio, spalio 19 dienos, skelbia šildymo sezono pradžią ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos įstaigose. Mokyklose šildymas bus įjungtas moksleiviams grįžus iš rudens atostogų – radiatoriai bus šilti jau nuo lapkričio 3 dienos. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo kito trečiadienio – spalio 22 dienos.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,1%. Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,3% augimas.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

„Esu labai prieš ir labai nepatenkinta euro įvedimu. Dabar jau apgavystės kiekvienoje parduotuvėje, kai nueini tai visą laiką arba dvigubą kainą išmuša už tą pačią prekę, ar kainos vienokios parašytos, o paskui įmuša kitokią, o dabar kai bus tie eurai – tai aš neįsivaizduoju kaip seniems žmonėms reikės gyventi ir susigaudyti?“, – štai tokią problemą paklausta apie euro įvedimą įžvelgia senjorė Anelė iš Kauno.

 Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos kaina spalį daugiausiai šoktelėjo Kaune, o brangiausia šiluma tarp didmiesčių yra Vilniuje. Iš penkių miestų šiluma pinga tik Šiauliuose. „Kauno energija“ spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, šilumos kainą padidino 22,3 proc. iki 20,47 cento už kilovatvalandę (kWh), o „Vilniaus energija“ - 12,5 proc. iki 22,82 cento.

 Vida Tavorienė Pastaraisiais mėnesiais pusvelčiui pieną pardavinėjantys ūkininkai sulaukė valdžios priekaištų, kad dėl žemų kainų esą kalti ir jie patys, nes yra nesusikooperavę ir priklauso nuo perdirbėjų sprendimų. Tokie kaltinimai žeidžia gamintojus, ypač tuos, kurie savo kailiu patyrė, kad kurti pieno gamintojų kooperatyvus Lietuvoje – iššūkis. Ūkininkai įsitikinę, kad kooperatyvai buvo ir tebėra tikslingai smaugiami, o valdžia liko abejinga ir neužstojo gamintojų.

Šiandien į parduotuves lietuviai su skaičiuotuvais dar nevaikšto, bet, be jokios abejonės, dėmesys kainoms ir jų svyravimams prieš įvedant eurą smarkiai išaugęs. Apranga nėra būtiniausia prekė, tačiau pirkėjai sunerimę, ar kainos bus pakeistos oficialiu kursu ir be didesnės manipuliacijos.

 Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo sausio 1 dienos. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantys klausimas visuomenei – ar bus sąžiningai perskaičiuojamos kainos? O jei apvalins kainas, tai verslininkai rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su „Vyno žurnalo“ leidėju ir vyriausiu redaktoriumi, Lietuvos someljė asociacijos prezidentu, "Vyno klubo" steigėju Arūnu Starkumi.

Lietuva prie euro zonos prisijungs sausio 1 dieną. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantis klausimas visuomenei – ar kainos bus perskaičiuojamos sąžiningai? O jei verslininkai apvalins kainas, jie rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su „Vyno žurnalo“ leidėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, Lietuvos someljė asociacijos prezidentu, Vyno klubo steigėju Arūnu Starkumi.