kainos

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja ir siekia dešimtmečio žemumas – praėjusiais metais visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 3 proc. mažiau. Nuo 2007 m., kai pardavimai buvo aukščiausiame taške, bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sumenko 25 proc., arba lygiai ketvirtadaliu, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys.

Jau kurį laiką žemumose išliekančios naftos kainos, žvelgiant labai paprastai, yra puiki žinia vartotojams. Kasdieniame gyvenime jos reiškia ne tik pigius degalus, bet ir mažesnes kitų prekių kainas. Tačiau naftą išgaunančioms valstybėms dabartinės šios žaliavos kainos reiškia kylančius iššūkius siekiant subalansuoti biudžetus ir išlaikyti stabilią politinę padėtį.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.

Gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti „Lietuvos energijos“ grupei, nuo kovo 1 dienos mažina šių metų gamtinių dujų kainas savo verslo klientams vidutiniškai 16 procentų. Prognozuojama, kad nuo metų vidurio apie 10 proc. gali mažėti ir galutinės kainos gyventojams. Galimybė sumažinti kainas atsirado bendrovei diversifikavus savo gamtinių dujų portfelį ir įsigijus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) 2016 metams iš „Statoil“ palankiomis sąlygomis.

Statistikai prognozuoja, kad vasario mėnesį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija. Vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 0,5 proc., vidutinė metinė defliacija - 0,3 proc., pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, tikėtina, kad vasario mėnesį didžiausią įtaką defliacijai turės mažėsiančios drabužių ir avalynės, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, transporto grupių prekių ir paslaugų kainos.

Butų kainos sausio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tuo tarpu Panevėžyje jos nekito, skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, ūgtelėjo 0,2 proc. Metinis jų augimas sausį siekė 2,5 proc. (gruodį - 2,3 proc.), pranešė „Ober-Haus“. „Sausis butų rinkoje buvo pastebimai aktyvesnis, palyginti su 2015 metų pradžia.

Ar Lietuvoje yra bent viena moteris, kuri įsivaizduotų savo gyvenimą be kojinių? Net jei jos joms nepatinka, vien todėl, kad Lietuvoje dažniausiai šalta, kojinėms mūsų moterys išleidžia nemažai pinigų. O kai reikia pasipuošti kokioms ypatingoms progoms, ar Valentino dienai, tarkime, seksualiomis kojinėmis su nėriniais, moterys neretai neskaičiuoja pinigų.  Vis dėlto labiausiai lietuvės žiūri į kainą. O Lietuvoje gaminamas prabangesnes kojines dažniausiai nešioja išrankiosios britės.

Daug kalbama apie tai, kad Lietuvoje šiuo metu atlyginimai auga kaip ant mielių, tačiau mes vis dar išliekame vieni iš mažiausiai uždirbančių Baltijos šalyse. Vartojimo paslaugų kainos Lietuvoje praėjusiais metais augo labiausiai Europos Sąjungoje – daugiau negu 5 proc. per metus. Panašiai didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tačiau paslaugų kainos, kaip ir vidutinė alga, palyginti su Latvija ar Estija, Lietuvoje vis dar yra pastebimai žemesnės.

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras bus atidarytas balandžio viduryje - apie tai Kauno rajono savivaldybės vadovus informavo „Lidl“ vadovybė, praneša žiniasklaida.

Dėl tarptinklinio ryšio reguliavimo įstatymų, kurie leis visose ES šalyse naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis nepakitusiais savo operatoriaus tarifais, Lietuvos operatorių sąnaudos augs, nes mobiliojo ryšio bei interneto tiekimo paslaugų sąnaudos užsienyje yra didesnės nei Lietuvoje, ir tai gali lemti mobiliojo ryšio paslaugų brangimą, rašo žiniasklaida.

 D.Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad per metus vidutiniškai 18 dienų žmonės praleidžia parduotuvėse. Per visą gyvenimą taip susidaro net aštuoneri metai. Ir beveik pusė ten praleidžiamo laiko skiriama ne maloniam rinkimosi procesui, bet priešingai – laiką suryja stovėjimas eilėse prie kasų ar matavimosi kabinų, ieškojimas daikto ar prekės, kurios tuo metu parduotuvėje tiesiog nėra, arba laukimas, kol konsultantas jums atneš reikiamo dydžio ar spalvos prekę.

 „Danske Bank“ banko ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad būsto nuomos kainų augimas po euro įvedimo nebuvo vedamas jokių racionalių paaiškinimų, todėl, jo nuomone, galimas nuomos kainų kritimas, rašo žiniasklaida. „Nei atlyginimai tiek kilo, nei tiek kilo paklausa nekilnojamajam turtui“, – vardijo analitikas. Būtent tuo remiantis R. Grajauskas spėja, kad nuomos kainos gali patraukti žemyn. Pasak analitiko, jei praėjusiais metais atlyginimai augo 5 proc., šiemet laukiama 6 proc.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

 Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos. Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.

 Šie metai Rusijos gyventojams įsiminė staigiais kainų pokyčiais maisto produktų, technikos ir aprangos srityse. Nors infliacija per pastaruosius 11 mėnesių sąlyginai nebuvo didelė – 12, 1 proc., tačiau daugelis prekių ir paslaugų Rusijoje pabrango net 30 – 50 proc. Bet tai dar ne pabaiga. Rbc.ru apklausė Rusijos verslininkus ir įvairių sričių specialistus, kurie 2016 – iems metams prognozuoja dar didesnį kainų šuolį.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Artėjant didžiosioms šventėms tv3.lt domisi, kaip keitėsi maisto kainos ir ar šiais metais už tą pačią sumą galėsime įsigyti daugiau kūčių stalo gėrybių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija buvo neigia ir sudarė -0,7 proc.. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija taip pat buvo neigiama ir sudarė –0,9 proc. Tai reiškia, kad kainos šiais metais nekilo, o krito.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 2,1% (spalį metinis augimas siekė 1,7%). Teigiami butų kainų pokyčiai lapkričio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Parlamentarė Birutė Vėsaitė ir vėl sublizgėjo. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji palygino šilumos kainas dabar ir 2012 metais ir belygindama sumaišė lito centus su euro centais. „Nuo 2012 m Kaune šilumos kaina sumažėjo šešis kartus. 2012 m šilumos kaina gruodyje buvo 31,11 ct už kilovatvalandę, šių metų gruodyje -4,94 ct. Einame teisingu keliu. Gaila, kad po naujų teks pirkti dujas iš SGD, kas vėl padidins šilumos kainas“,– rašo B. Vėsaitė.

Dabartinę pasaulio ekonomikos situaciją „Coface“ ekspertai apibūdina kaip rodančią laipsnišką išsivysčiusių šalių atsigavimą ir neramius laikus besivystančioms šalims. Išimtis – Rytų ir vidurio Europos šalys, kurios būdamos besivystančiomis, šiuo metu yra augimo fazėje. Ypač tai pasakytina apie Lenkiją, kuri demonstruoja labai gerus ekonominius rodiklius. Šalies ekonomikos augimas nulemia įmonių nemokumo atvejų mažėjimą.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Prieš Vėlines vos spėja suktis paminklų gamintojai. Kapines iki švenčių norintys sutvarkyti lietuviai dabar pirmenybę teikia ne dideliems, bet mažiems ir apvalių formų paminklams. Į madą ateina ir visą kapą dengiančios plokštės, žmonės ieško ir įvairesnių spalvų granito. Ir nors paminklai mažėja, jų kaina taip nesitraukia, nes žmonių įgeidžiai dažnai pranoksta ir lakiausias menininkų fantazijas.

Artėjant Vėlinėms prekybininkai jau trina rankas ruošdamiesi uždirbti iš žvakių. Žmonės skundžiasi, kad kainos kandžiojasi, tačiau prekybininkai dievagojasi dėl euro įvedimo kainų beveik nekeitę, nebent keliais centais – apvalindami. Masiškai perkamos pigiausios ir paprasčiausios žvakutės, nors prekybininkai siūlo ir įvairiausių įdomybių – net elektronines žvakes. Iki vėlinių belikus dviem savaitėms, prekybos centrų lentynos jau lūžta nuo kapų žvakių gausos.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

Dalis Lietuvių yra įsitikinę, kad kasdieninių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga, ir netiki kad kainos gali mažėti. Tikrąją tiesą gali atskleisti statistikos departamento vartotojų kainų indekso duomenys, kurie yra stebimi jau metus. Vartotojų kainų indeksui stebėti yra atrinktos 907 populiariausios Lietuvoje vartojimo prekės ir paslaugos.

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.

  Statistiniai duomenys rodo, kad, stebint daržovių ir vaisių kainų pokytį per ilgesnį laikotarpį, per metus, tikrai galima pastebėti labai ženklų kainų padidėjimą, „Žinių radijui“ sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Tačiau, jeigu žiūrėti kainų pokyčių tendenciją rugpjūčio mėnesio, palyginus su liepa, tai mes turime kaip tik daržovių ir vaisių atpigimą.

Remiantis pastarųjų mėnesių oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija, šviežių vaisių bei daržovių kainos mūsų šalies rinkoje pastaruosius kelis mėnesius smuko. Taip pat 9,3% didėjo šviežių daržovių importas. Kas mėnesį fiksuojant rinkoje esančias dažniausiai vartojamų maisto produktų kainas, pastebėta, kad dažniausiai valgomos daržovės bei vaisiai gan atpigo.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Kainų komisijos vadovė pripažįsta, kad reguliuojant energetikos sektorių šiemet vyksta daug pokyčių, tačiau kol kas neatskleidžia, kaip tai gali paveikti vartotojus. Pasak Ingos Žilienės, kitų metų elektros ir dujų kainas bus galima prognozuoti nebent po mėnesio. „Prie šito klausimo galėtume grįžti po kokio mėnesio, kai turėsime ir naftos produktų kainas, ir valiutų svyravimus, tuomet galėsime detaliau pasakyti. Šiuo metu vyksta skirstymo ir perdavimo kainų skaičiavimas.

 Po vasaros atostogų į mokyklos suolus grįžtantys moksleiviai kartu su tėvais jau renka gražiausius žiedus mokytojams. Tačiau kai kurie mokinukų tėvai apstulbo, išvydę kainas. Štai šventės išvakarėse tradicine rugsėjo gėle tituluojamas kardelis kaina nukonkuravo net ir rožes. „Pastebėjau vos tiktai įėjusi,kad kardeliai brangesni už rožes, va ką pastebėjau“, - tvirtina nustebę pirkėjai. Prekybininkai neslepia – gėlių kaina jau nuo vasaros ėmė kopti į viršų.

Naftos kainą pirmadienį augo nuo 42,28 JAV dolerio už barelį iki 48,31 penktadienį. Ekspertai teigia, kad kelių dolerių šuolis ilgalaikėje tendencijoje nėra reikšmingas, tačiau šią savaitę jis buvo svarbus. Kaip portalui tv3.lt sakė „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis labai daug įtakos naftos kainos korekcijai turėjo akcijų biržos veiksmai.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios". Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Viso pasaulio spauda kasdien praneša apie vis žemiau krentančias naftos kainas. Vis dėlto vairuotojai ir ne tik pasigenda žinių apie pingantį kurą. Lietuvoje pradėta kalbėti apie degalų kainų reguliavimą, vis dėlto, ekspertų teigimu, naivu tikėtis, kad kuro kainos kis tokiu pačiu tempu kaip ir naftos. Savo feisbuko paskyroje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad siekis sureguliuoti kainas gali priešintis su konkurencija.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad valstybė negali kištis į degalų ir naftos produktų rinką ir reguliuoti kainas, tačiau Vyriausybėje diskutuojama dėl konkurencijos kuro rinkoje skatinimo: „Ne vieną kartą esu sakęs, kad reguliuoti degalų kainų įstatymais negalima. Jos priklauso nuo rinkos dėsnių. Jeigu jie yra pažeidžiami, tuomet veiksmų turi imtis Konkurencijos taryba. Manau, kad ji šitą darbą atlieka ir šituos procesus stebi.

Tokį siūlymą Seime trečiadienį įregistravo parlamentarė Rita Tamašunienė. Jos manymu, būtina nustatyti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį, kuriam turėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

 Lietuviai jau ne pirmus metus skaičiuoja, kas ir kiek Lenkijoje pigiau, bei piktinasi mūsų šalyje susiklosčiusia rinkos padėtimi. Vis dėlto, paskaičiavome už kokias gi prekes kaimynai moka daugiau nei lietuviai. Yra viena labai svarbi priežastis dėl ko prekės Lenkijoje galėtų būti brangesnės. Skiriasi šalių pridėtinės vertės mokesčių tarifai. Lietuvoje jis siekia 21 proc. o Lenkijoje mokestis yra dviem nuošimčiais didesnis. Portalas numbeo.

Keliaujantieji labai aiškiai pastebi transporto kainų skirtumus tik nusileidę į svečią šalį. Dažnu atveju šios išlaidos sudaro nemenką dalį viešnagėje išleistų pinigų. Tuo tarpu motorinių transporto kainų skirtumus pastebi tik maža dalis gyventojų. Europos statistikos departamentas Eurostat nusprendė palyginti šias kainas. Agentūra kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Po pranešimų apie sumažėjusias JAV naftos atsargas ir rekordinį dyzelinio kuro eksportą iš Kinijos naftos kainos ketvirtadienį šiek tiek pakilo.DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad naftos kainos išliks žemos ir tai lemia daug priežasčių: „Esminė naftos pigimo priežastis – perteklinė pasiūla.

 Lietuviai jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad už mobilųjį ryšį mokame pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Negana to, už ryšio paslaugas mokame pigiausiai visoje Europoje. Tiekėjai tikina, kad turime būti dėkingi labai aukštai rinkos konkurencijai Lietuvoje. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Šią vasarą Lietuvoje obuolių užderėjo gausiai, bet gamtos sąlygos jiems nebuvo palankios, ir sodininkai nežada pirkėjams palankesnių nei vaisių, nei sulčių kainų. Sodininkai neramiai dairosi į dangų ir ruošia vietas laikiniesiems darbininkams, rašo "Lietuvo žinios". "Šiemet buvo šaltas pavasaris. Žydėjo visą mėnesį, gegužis buvo šaltas, paskui sausra, todėl obuolių daug, bet jie mažučiai. Pigesni nei pernai neturėtų būti.

Lietuvos gyventojams skundžiantis dėl brangstančių prekių ir paslaugų, o verslininkams ginantis, kad kainos nekyla ir yra tokios pačios kaip anksčiau – Lietuvos statistikos departamentas pateikia kainų stebėjimo analizę. Iš stebimo šimtuko 51-os prekės ir paslaugos kainos šoktelėjo į viršų ir tik 36-ių sumažėjo. Likusių 13 prekių ir paslaugų kainos išliko stabilios. Daugiausiai brangusios prekės ir paslaugos galerijoje: 2015 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.