investicijos

Tradicinė pramonė ar naujosios technologijos - kokios investicijos atneša didižiausią naudą Lietuvos ekonomikai? Žygintas Mačėnas, „SUMMA Advisers“ vadovas „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ sakė, kad ne investicijų dydis yra lemiamas veiksnys. „Nesiūlau Lietuvoje pradėti gaminti išmaniuosius telefonus, bet tai puikus pavyzdys. Pats išmanusis telefonas ir jo kūrėjas sukuria daug subkontraktų ir tai jau yra gerai.

Per kelis ateinančius metus investicijų tendencijos nuo obligacijų krypsta prie akcijų, tačiau trumpalaikės obligacijos vis dar išlieka patrauklios. Pelningiausias investicijų kryptis ir rinkas „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ apžvelgė Jolanta Latvienė Suomijos investicijų banko „Evli“ investicijų specialistė, Pasak jos, investuotojams turėtų būti svarbus 2012 metais įvykęs lūžis ir po jo ryškėjančios optimistinės tendencijos.

  Lietuvoje per 2012 metus gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 574,7 mln. litų – tai yra 2,5 proc. daugiau nei per 2011 metus. Šiemet rinkos augimas turėtų įsibėgėti iki 2,5 – 3 proc., prognozuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Ši perspektyva remiasi Lietuvos ekonomikai prognozuojamu vienu sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje bei augančiu gyventojų poreikiu kaupti ir investuoti turimas lėšas.

Vienos didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda" valdyba parengė įmonės atskyrimo sąlygas bei nusprendė inicijuoti iki 10 proc. savo akcijų supirkimą. Pagal viešai paskelbtas atskyrimo sąlygas nuo „Invaldos" bus atskirta turto dalis, kurios pagrindu bus įsteigta nauja akcinė bendrovė „Invalda privatus kapitalas". Jai teks 45,45 proc. „Invaldos" turto, kurio balansinė vertė 2012 metų rugsėjo pabaigoje siekė 376,437 mln. litų, bei 45,45 proc. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų.

„Lietuviai yra gana konservatyvi investuotojų tauta ir investuoja nedaug – dažniausiai iki 10 tūkst. litų. Didžioji dalis jų turto sukaupta bankų indėliuose, o likusios finansinės priemonės juos domina kur kas mažiau. Ne išimtis ir investavimas į auksą, kurį, mūsų skaičiavimais, renkasi kas dešimtas investuotojas“, – teigia Artūras Milevskis, „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas.

Šiais metais rinkodaros biudžetus planuoja didinti 58,7 proc. įmonių, t.y. 5,3 proc. daugiau nei pernai. Net 76 proc. įmonių 2013 m. didins marketingo išlaidas reklamai internete, rodo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta marketingo specialistų apklausa. Didžioji dalis įmonių ketina didinti marketingo biudžetą iki 10 proc., 5,3 proc. visų apklaustų įmonių planuoja didinti marketingo biudžetą daugiau nei dvigubai. Mažinti išlaidas marketingui planuoja vos penktadalis įmonių – 21,3 proc.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme atnaujintas 20-ies AB DNB bankas klientų ieškinio šiam bankui nagrinėjimas. Antroji pagal masiškumą – 15-os į bendrą grupę susijungusių klientų – byla jau rytoj bus atnaujinta Panevėžio apygardos teisme. Klientai, 2007-2008 metais įsigiję banko siūlytų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos "Asia Pulp & Paper Group" (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinką artimiausius 2-3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų, investuotojų pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o šiais metais numatoma NT sandorių suma už mažiausiai 1 mlrd. litų. Tokias prognozes antradienį pristatė finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė "Newsec/Re&Solution", parengusi NT rinkos 2012 m. ir ateities prognozių apžvalgą.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką artimiausius 2–3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų investuotojų, pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o 2013 metais numatoma nekilnojamojo turto sandorių už mažiausiai 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų). Tokias prognozes pristatė „Newsec/Re&Solution“, parengusi nekilnojamojo turto rinkos 2012 metų ir ateities prognozių apžvalgą.

Labai sunku prognozuoti, dėl ko bus susitarta vasario 7-8 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, tačiau tikėtis, kad Lietuva turi daug galimybių atsiriekti didelį biudžeto pyrago gabalą, nevertėtų, mano vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Siūloma neribotam laikui pratęsti dabar galiojantį investicijų skatinimą per pelno mokesčio lengvatą. Tokį Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. "Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis kuo anksčiau verslo subjektams suteikti žinojimą, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms", - sako Seimo narys J. Razma.

 Amerikiečio koledžo tyrimas rodo, jog trys ketvirtadaliai visų verslininkų neturi sukūrę formalaus išėjimo į pensiją plano. JAV tai yra šokas. Kita vertus, Lietuvoje dar visai nėra susiformavusi kultūra, kurioje vyresnio amžiaus verslininkai galvotų apie atsistatydinimą ir tai, ką veiks atsistatydinus. Vyrauja tokia mąstysena: pasirūpink verslu šiandien, o verslas pasirūpins tavimi rytoj. Neprarask koncentracijos.

Europinę paramą užsitikrinusių trijų žemės ūkio kooperatyvų užmojai  Panevėžio pramonės parke statyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo gamyklas kol kas tik deklaruojami. Pernai Panevėžio valdžia pakiliu tonu aiškino, kiek dėjo pastangų investuotojams į laisvąją ekonominę zoną pritraukti, ir skaičiavo naujas darbo vietas. Dabar valdininkai svarsto, kad sutartis gali būti nutraukta, jei aukštos pridėtinės vertės produkciją gaminti žadėjusių kooperatyvų planai ir toliau nejudės iš vietos.

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Pelno nesiekianti Nyderlandų bendrovė „Mars One“, pasišovusi 2023 metais į Marsą nuskraidinti 4 astronautus, kurie įsteigtų čia nuolatinai gyvenančių žmonių koloniją, pranešė sudominusi pirmuosius investuotojus. Visas pirmosios kolonijos Marse steigimo projektas vertinamas 6 milijardais JAV dolerių, skelbia „Space.

Praėjusį pirmadienį rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje merai kėlė pastaruoju metu susikaupusias savivaldybių problemas vildamiesi bičiuliais pasivadinusių Seimo narių pagalbos.

Nuo šių metų pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pradeda valdyti dalį JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, kurio valdytojas yra Europos investicinis fondas (EIF), priemonių. Siekdamos sukoncentruoti visų skolinių priemonių įgyvendinimą vienoje nacionalinėje institucijoje, Ūkio ir Finansų ministerijos kartu su INVEGA ir EIF baigiantis 2012 metams pasirašė sutartį, leidusią dvigubai padidinti INVEGA fondą - beveik 130 mln. eurų.

IKEA generalinis direktorius Mikaelis Olsonas (Mikael Ohlsson) pareiškė, kad kompanijos projektai Europoje vykdomi labai lėtai, nes derinimams su valdininkais tenka skirti dukart daugiau laiko, nei planuota. Apie tai rašo "The Financial Times". Pasak M. Olsono, IKEA norėtų dirbti sparčiau, bet licencijų suteikimo ir "akivaizdžių ir paslėptų kliūčių" įveikimo procesas tampa vis ilgesnis.

Kiekvienas savo investicijų portfelyje turi turėti aukso, nes net ir blogiausiu atveju investuotojai gali pasipelnyti iš šio prabangaus metalo, teigia garsus investuotojas, ataskaitos „Gloom, Boom & Doom“ autorius Marcas Faberis. „Aš išlaikyčiau auksą net ir sisteminio žlugimo atveju, nes tikiuosi, kad ir tuomet jis išlaikys savo vertę.

 Antradienį Vilniaus akcijų birža sekė neigiamomis nuotaikomis pasaulio finansų rinkose ir pigo, indeksas koregavosi 0,28 proc., praneša „Finasta“. Aktyviausiai prekiauta „City Service” akcijomis, jos pigo net 4,57 proc., o apyvarta siekė 170 tūkst. eurų. Šios pozicijos kaina sugrįžo į lygį, kuris buvo metų pradžioje. Kaina krito, atsiradus keliems stambiems pardavėjams. Tiesioginiu sandoriu perleista tarp Estijos tarpininkų 600 tūkst. Šiaulių banko akcijų.

SEB bankas nuo sausio 22 dienos pradeda platinti investicinius lakštus, kurių išpirkimo kaina priklausys nuo „Brent" naftos kainos pokyčių. Šie 380 dienų trukmės investiciniai lakštai bus platinami eurais iki vasario 4 dienos. Vieno investicinio lakšto įsigijimo kaina - 100 eurų. Mažiausias vienam investuotojui siūlomas įsigyti investicinių lakštų skaičius - 30 vienetų. Investicinių lakštų įsigijimo mokestis netaikomas.

 Nuo šių metų pradžios kiaulininkystės ūkiai turi laikytis Europos Komisijos (EK) parengtų Gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų. Nebestebins garduose įrengti žaislai kiaulių smalsumui tenkinti, tyla ir ramybė, geresnis apšvietimas ir kiti pokyčiai. Daugiausia investicijų kiaulių augintojai paklojo įrengdami erdvesnius gardus.

Pastaruoju metu sušvelnėjusi Šiaurės Korėjos retorika ir Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie pokyčius šalyje leidžia tikėtis, kad jau šiemet šalis gali atsiverti Vakarų valstybių bendrovėms. Vakarų analitikai mano, kad Naujųjų metų išvakarėse paskelbtas Kim Jong Uno preiškimas, jog Šiaurės ir Pietų Korėjos turėtų susijungti byloją apie besikeičiančią Šiaurės Korėjos politiką. „Svarbu baigti padalijimą ir suvienyti šalį, tai leis sumažinti konfrontaciją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio 12 dieną iškėlė bankroto bylą „Lime investment“, kuri anksčiau vadinosi „Hermis Capital“, rašo „Verslo žinios“, cituodamos BNS. Į teismą dėl bankroto iškėlimo kreipėsi Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruota bendrovė „Collection Custodian“, kuri valdė 67,25 proc. „Lime Investments“ akcijų. Bendrovės skolos siekė 1,847 mln. litų, tuo tarpu turimas turtas buvo įvertinas 218 tūkst. litų.

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal augimą. Paskutiniais „The Financial Times Ltd.“ valdomos TUI stebėsenos bazės „fDiMarkets.com“ duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių plyno lauko investicijų pasaulyje sumažėjo daugiau nei penktadaliu, arba 22 proc.. Tuo tarpu pernai metais apie savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau TUI projektų, nei 2011 metais.

Kurį laiką iš „Saab“ nebuvo girdėti jokių naujienų, o prisimenant tai, kiek triukšmo per pastaruosius porą metų sukėlė naujo savininko šiam švedų automobilių gamintojui paieškos, tai atrodo mažų mažiausiai neįprasta. Šią savaitę „Saab“ vėl grįžta į naujienų pranešimų antraštes, kadangi naujasis savininkas, „National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS), perėmęs didžiąja dalį kompanijos aktyvų po to, kai praėjusiais metais jai buvo paskelbtas bankrotas, pasirašė sutartį su Kinijos miestu Kvingdao.

Investuotojų grupė investavo 13,5 mln. dolerių į "Foundation Medicine", kuri darbuojasi vėžinių susirgimų diagnostikos srityje. Apie tai informuojama kompanijos pranešime spaudai. Lėšas investavo JAV milijardierius Billas Gatesas, "Mail.ru. Group" savininkas Jurijus Milneris, taip pat "DiGene", kuri 2007 metais buvo parduota už 1,6 mlrd. dolerių, steigėjas Evanas Jonesas. Sausio 8 d. taip pat paaiškėjo, kad pastarasis taps "Foundation Medicine" direktorių tarybos nariu.

2013-aisiais Vilniuje planuojama užbaigti ne vieną stambų, dešimtis ir šimtus milijonų kainuosiantį projektą. Kai kurių jų įgyvendinimas trunka jau keletą metų, o darbus dažnai stabdo lėšų trūkumas. Šias metais ketinama pabaigti kelis infrastruktūrinius, komercinius bei rekreacinius projektus. Be kitų smulkesnių mieste vykdomų investicijų ir statybų, didžiausi projektai planuojami šie: Keliai ir gatvės Į Vakarinio aplinkkelio II etapą šiemet bus investuota beveik 169 mln. litų.

2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo didesnės nei 2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje ir 2011 m. rugsėjo 30 d., skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skaičiuojant 2012 m. trečiojo ketvirčio tiesiogines investicijas, buvo patikslinti 2012 m. antrojo ketvirčio tiesioginių investicijų duomenys.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Nepaisant automobilių rinkose vis dar juntamo ekonomikos sunkmečio sąlygoto neapibrėžtumo, „Audi“ koncernas kryptingai įgyvendina pernai paskelbtą plėtros strategiją, kuriai skiria milžiniškas lėšas. Iki 2016 metų į gamybą planuojama investuoti net 13 milijardų eurų. Didžioji šių investicijų dalis skirta naujų gaminių ir technologijų kūrimui bei gamyklų statybai. Iš minėtos sumos beveik 8 milijardai eurų bus investuoti į Vokietijos „Audi“ gamyklas, esančias Ingolštato ir Nekaro Ulmo miestuose.

Stebint finansų rinkų dalyvių nuotaikas laikotarpiu prieš šventes, atsiranda déjà vu pojūtis. Investuotojai pasitinka 2013-uosius su tokiu pačiu atsargiu optimizmu, su kokiu prieš metus palydėjo ir 2011-uosius. Šie metai ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose rinkose pasižymėjo didesne politine rizika, kuri į antrą planą nustūmė fundamentalius ekonomikos rodiklius.

Ignalinos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį renovavimo modelį. Jis išsiskiria tuo, jog renovaciją vykdo ne gyventojai, o savivaldybės įmonė –„Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Be to, šiame modelyje be JESSICA programos lėšų naudojamas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetas, todėl gyventojams kompensuojamų išlaidų dalis padidėja iki 50 proc.

Evelina Povilaitytė Pateikiame svarbiausius verslui ir ekonomikai šių metų įvykius. Naujos investicijos Vasario mėnesį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pranešė, kad savivaldybėje priimtas sprendimas steigti naują oro bendrovę „airLITUANICA“. Taip pat skelbiama, kad šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. išdygs Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė, investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

Užsienio investicijas 2012 metais apžvelgiantis leidinys „FDI Magazine“, esantis The Financial Times dalis, išskyrė Vilnių, kaip vieną iš didžiausią tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius šalių reitinge užėmė ketvirtąją vietą, aplenkęs Seulo, Mičigano, Centrinio Tailando, Santjago metro regioną, Alabamos ir kitas valstijas.

Masinės produkcijos gamintojams nepavyko sukurti tobulos vartotojų visuomenės - žmonės vis tiek perka autentiškus meno kūrinius, kurie tampa išskirtine jų gyvenimo dalimi, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Nors brangsta šildymas, benzinas ir dešra, vis daugiau tautiečių investuoja į meną, tikėdami, jog tai atsipirks.

Šią savaitę privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ įsigijo 45,26 proc. kavinių tinklo „Coffee Inn“ akcijų ir tapo didžiausia įmonės akcininke. „Coffee Inn“ valdanti bendrovė „Keturi kambariai“ per artimiausius dvejus metus į verslo plėtrą ketina investuoti per 7 mln. litų. „Manome, kad „Coffee Inn“, palyginti su kitais kavos išsinešimui tinklais Baltijos šalyse, turi didžiausią plėtros potencialą. Tai yra stiprus prekės ženklas Lietuvoje, tvirtėja jo pozicijos Latvijoje.

Užsienio ir vidaus investicijos, naujos darbo vietos ir žymus indėlis į šalies ekonomiką – tokius prioritetus renkasi Lietuva. Kad kompanijos atkreiptų dėmesį – reikia joms tai parodyti: taikyti mokesčių lengvatas, sukurti darnią verslo aplinką. Viena populiariausių ir garsiausiai aptarinėjamų formų investicijų krepšiui pildyti – laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių šalyje jau yra septynios.

Nestabilios pasaulio ekonomikos akivaizdoje centriniai bankai nusprendė, kad patikimiausia pinigus kaupti aukso luitų pavidalu. Pasaulio aukso taryba apskaičiavo, kad centriniai bankai 2012 metais kaupia apie 500 tonų aukso, pernai jų saugyklose buvo 465 tonos. Dėl centrinių bankų aktyvaus susidomėjimo auksu, išaugo šio brangiojo metalo kainos , rašo Businessinsider.com. 2012 gruodžio mėnesio duomenimis pasauliniuose aukso rezervuose iš viso yra apie 31,5 tūkst. tonų aukso.

Šešioliktoji Vyriausybė, pristačiusi savo naująją programą, ryžtasi ir visiškai „šviežiam“ žingsniui – skatinti gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, tai gali būti labai pažangus dalykas. „To nebuvo anksčiau. Matyt, čia bus kuriami nauji mechanizmai, kaip pritraukti milžiniškas žmonių santaupas, kurios guli bankuose, į ekonomiką.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Finansų ministerija Vyriausybei teikia patobulintą 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis pataisytas, įvertinus atnaujintas makroekonomikos prognozes, numatomą didinti minimalų mėnesio atlyginimą, apibendrintus Seimo narių, valstybės institucijų siūlymus bei atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas. Palyginti su ankstesniuoju projektu, valstybės biudžeto rodikliai kinta nedaug.

Naujoji Vyriausybė nuo ateinančių metų žada didinti minimalią algą nuo 850 iki 1000 litų. Žinoma, toks sprendimas reikalaus papildomų lėšų ir privačiame, ir viešajame sektoriuje. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius paminėjo, kad didžioji dalis finansavimo MMA didinimui bus skirta mažinant valstybės investicijų programą – nuo kitų metų nebus pradėti nauji projektai.

Lietuvai jau reikia vytis nebe Estiją, o Latviją, teigia Lietuvių pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Roberto Dargis, rašo lrt.lt. R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus. „Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius.

Didžiausi Vilniaus viešbučiai ir verslo paslaugų atstovai nemokamai skiria nakvynes ir paslaugas vasarį į Vilnių atvykstantiems pirkėjams iš užsienio, kurie konferencijų turizmo parodos - verslo kontaktų mugės CONVENE metu ieškos kur rengti konferencijas, kur apgyvendinti, kokį maistą ar paslaugas užsakyti konferencijų turizmo dalyviams.