europos sąjunga

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius smarkiai išaugo nelegali imigracija į Europos Sąjungą (ES). Nuo sausio iki rugsėjo Bendrijos šalyse užregistruota 113 tūkst. nelegalių imigrantų. Pernai per tą patį laikotarpį į ES nelegaliai atvyko 77 tūkst. žmonių, trečiadienį Atėnuose pranešė Europos sienų apsaugos agentūra „Frontex“. Ekspertai tai sieja su „arabų pavasariu“ – politinėmis permainomis arabiškose Viduržemio jūros šalyse. Dauguma nelegalių migrantų jūra pasiekė Italiją ir Maltą.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio 9 dieną. Tai antradienį Briuselyje po konsultacijų su ES kolegomis pranešė Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius. Sutartis bus pasirašyta tą dieną vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžioje. Sutartį ratifikavus, Kroatija nuo 2013 metų vidurio taps 28–ąja Bendrijos nare.

Tikimasi, kad kitą savaitę Serbija ir Kosovas atnaujins derybas dėl bendradarbiavimo. Toks poelgis padarytų galą aklavietei, kuri kėlė grėsmę Belgrado tikslams siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), pranešė ES pareigūnas. Tikimasi, jog gruodį ES nuspręs, ar pradėti Serbijos įstojimo į ES procesą. Tačiau šis klausimas Europoje vertinamas gana prieštaringai.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad ketina leisti investuotojams paduoti reitingų agentūras į teismą ir reikalauti kompensacijų, jeigu jos „sąmoningai arba dėl aplaidumo“ pažeis ES nuostatus, praneša AP. Toks Europos Komisijos siūlymas yra dalis naujų taisyklių skolinimo reitingų agentūroms, kurios buvo užsipultos 2008 metais ir dabar, vyraujant euro zonos skolų krizei.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptarė griežtesnes sankcijas Iranui, tačiau prieš imdamiesi tolesnių veiksmų nusprendė palaukti iki kito savo susitikimo, kuris vyks gruodžio 1 dieną.

Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės pirmadienį susitarė praplėsti sankcijas Sirijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau asmenų, susijusių su žiauriu protestų malšinimu, pranešė ES pareigūnas. 27 ES valstybių narių ambasadorių susitarimą turėtų patvirtinti ES užsienio reikalų ministrai, kurie kiek vėliau susitiks Briuselyje. Per susitikimą jie patvirtins pasiūlymą nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Įžanga Šiandieninės Vidurio Rytų regiono politinių procesų realijos, be abejo, Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų dimensiją daro labai įdomiu tyrimo objektu. Šiai dimensijai priskiriamos Viduržemio jūros regiono valstybės, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos sutartis. Tai valstybės nuo Maroko vakaruose iki Jordanijos ir Sirijos rytuose. Išskirtinis šio regiono veiksnys yra politinio režimo nestabilumas arba tebesitęsianti tarpusavio konflikto evoliucija.

Žemieji Italijos parlamento rūmai balsuos dėl taupymo priemonių, kurių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir kurios turėtų sugrąžinti rinkų pasitikėjimą šalies ekonomika, praneša BBC. Italijos Senatas penktadienį pritarė planui, pagal kurį bus didinamas pensinis amžius, padidės degalų kaina ir bus parduodamas valstybės turtas. Po balsavimo Europos akcijų rinka išaugo 2-3 procentais.

Maždaug aštuoni iš dešimties norvegų nenori, kad jų šalis stotų į skolų krizės krečiamą Europos Sąjungą. Pasak apklausos, 78,3 proc. norvegų yra prieš ES narystę, 14,3 proc. – už, o 7,5 proc. neapsisprendę. Nacionalinio transliuotojo NRK užsakymu apklausą atliko bendrovė „Norstat“. Du referendumai dėl Norvegijos įstojimo į ES pirmtakę Europos Bendriją 1972 ir 1994 metais buvo nesėkmingi. Dabar parama ES narystei Norvegijoje yra mažiausia per visą šį laiką.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva ir skiriamos mažesnės lėšos rodo, jog atominių elektrinių uždarymas ir branduolinė sauga tampa mažesniu ES prioritetu, teigia vyriausiasis derybininkas dėl Ignalinos AE uždarymo Neilas Tankevičius.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko, anot lenkų žiniasklaidos, dar prieš Kalėdas gali atgauti laisvę. Viltį, kad buvusi premjerė netrukus bus paleista iš kalėjimo, sustiprino patvirtinimas, kad gruodį Kijeve įvyks Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos viršūnių susitikimas, kuriame planuojama pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą. Briuselis yra pareiškęs, kad sąlyga sutarties pasirašymui yra J. Tymošenko paleidimas.

Bandymai įteigti, kad Europos Sąjunga ir bendroji valiuta netrukus bus išgelbėti atrodo vis labiau ir labiau desperatiški, rašo „Daily Mail“. Valdžios perversmas Atėnuose, kurį stebėjome savaitgalį, tikrai nebus paskutinis demokratijos principų pažeidimas įvykdytas vardan Europos vienybės. Ilgai kovojusi Graikija pasidavė ir sutiko su pralaimėjimo sąlygomis. Dabar atėjo Italijos eilė ištverti kritikos ugnį.

Antradienį atidarytas dujotiekis „Nord stream“ padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, - spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas. Dujotiekis „Nord stream“ yra nutiestas transportuoti Rusijos dujas į Vokietiją Baltijos jūros dugnu.

Auganti Kinija – lyg kūdikis, kuriam dar reikia išmokti elgtis su pasauliu, išskirtiniame interviu ,,Ekonomika.lt” sakė Honkongo ekonomistas Kui Wai Li. Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią... Spalio pabaigoje Vilniuje viešėjęs ekspertas sako esąs tikras, kad Kinija imsis gelbėti griūvančią euro zoną tik tada, jei ši išpildys jos keliamas sąlygas. Į Kiniją pradedama žvelgti kaip į euro gelbėtoją.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina tikįs Europos Sąjungos (ES) ateitimi, nepaisant problemų su Graikija. Pasak Vyriausybės vadovo, ES ne pirmą kartą patenka į krizę, bet ligšiolinės krizės ją tik dar labiau suvienydavo ir sustiprindavo. „Paskutinė Europos Vadovų Taryba priėmė reikšmingus sprendimus, ir todėl aš visada kartoju: aš tikiu ES ateitimi. (...) Metas nėra lengvas, bet neverta į perspektyvą žiūrėti niūriai“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Dujotiekis „Šiaurės srautas“, kuris bus atidarytas antradienį, padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas.

Bent šitaip romus yra apibūdinęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Tiksli mintis skamba taip: „Čigonų problema yra lakmusas ne demokratijai, o pilietinei visuomenei.“ Atrodo, ši įžvalga neprarado aktualumo ir pastarųjų metų ekonominio nuosmukio iškamuotoje Europoje.Čigonai (arba romai) yra viena didžiausių Europos tautinių mažumų.

Žymus estų bankininkas Indrekas Neiveltas mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi smarkiai pasikeisti, kadangi dabartinis jos modelis atgyveno. Pasak jo, reikia kur kas labiau atskirti Europos Sąjungą ir valstybių, įsivedusių eurą, bendriją. Apie tai bankininkas rašo savo internetiniame dienoraštyje. 1999–2005 metais jis vadovavo tuometinio „Hansabanko“ grupei Baltijos valstybėse, o dabar vadovauja Sankt Peterburgo bankui Rusijoje.

Europos komisijos statistikos departamento duomenimis, Lietuva nuosavų būstų savininkų skaičiumi pirmauja visoje Europos Sąjungoje (ES). Nekilnojamojo turto (NT) valdytojų rodiklis siekia 93 proc., o šalyje būstus nuomoja tik 7 proc. gyventojų. Pasak NT rinkos ekspertų, tokias kūrimosi privačiuose butuose ir nuosavuose namuose tradicijas diktuoja istoriniai motyvai. Antroje vietoje – Vengrija, kurioje – 90 proc. būstų savininkų ir 10 proc.

Vieną interpeliaciją jau išgyvenęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas vėl susilaukia priekaištų tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiosios koalicijos partnerių. Nori atsakymų Seimo opozicinės frakcijos kreipėsi į valdančiuosius keldamos klausimą dėl energetikos ministro Arvydo Sekmoko.

Euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą. Tai ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis kalbėjo per spaudos konferenciją pasibaigus pirmajai Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo dienai. „Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – sakė jis. „Euras – mūsų turtas, taikos Europos žemyne garantija, ir jį reikia ginti. Euro zona suims save į rankas“, – patikino Prancūzijos prezidentas.

Europos Sąjungos sutartyse nėra numatyta galimybė palikti euro zoną, nepaliekant pačios Sąjungos, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija. Komisijos atstovė Karolina Kottova atsisakė komentuoti galimybę, kad Graikija atsisakys euro.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso perspėjo, kad jeigu Graikija neparems naujojo pagalbos priemonių paketo, šalies laukia daug liūdnesnės pasekmės nei taupymas, rašo „telegraph.co.uk“. „Noriu skubiai ir nuoširdžiai paprašyti nacionalinės ir politinės vienybės Graikijoje.

Nuo lapkričio 1 dienos Europos centrinio banko (ECB) vadovo pareigas iš Jeano-Claude‘o Trichet perima italas Mario Draghis. Italijos centrinio banko vadovo paskyrimas naujuoju ECB vadovu šių metų birželį nustebino ne vieną ekspertą, kadangi daugelis tikėjosi, kad naujuoju vadovu taps Vokietijos atstovas, rašo portalas „Euinside“. Tačiau atsistatydinus Vokietijos centrinio banko vadovui Axeliui Weberiui, M. Draghis liko vienintelis potencialus kandidatas pakeisti J. C. Trichet.

Praėjusią savaitę euro zona pagaliau susitarė ir jau turi krizės valdymo planą. Europos viršūnių susitikime pasiektas politinis susitarimas dėl euro zonos krizės valdymo priemonių ir Graikijos skolos nurašymo iki 50 proc. Kitas svarbus sprendimas yra Europos Finansinio Stabilizavimo Fondo finansinės galios padidinimas iki 1 trln. eurų.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sunerimęs dėl galimo Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) vilkinimo, informavo Lenkijos naujienų agentūra, praneša „RIA Novosti“. „Lenkijos prezidentas B. Komorowskis akcentavo, kad Lenkija tvirtai palaiko Ukrainos integraciją į ES, tačiau kartu pareiškė susirūpinimą dėl galimo šio proceso vilkinimo“, – skelbė agentūra, remdamasi Lenkijos nacionalinio saugumo taryba.

Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtinta direktyva įpareigoja valstybes taikyti griežtas bausmes asmenims, kurie vykdo lytinę prievartą prieš vaikus, taip pat vaikų pornografijos platintojams ir žiūrėtojams. Ji taip pat reikalauja, kad valstybės imtųsi veiksmų pašalinti vaikų pornografijos svetaines, sakoma Parlamento spaudos pranešime.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas apgailestauja dėl nuosprendžio buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko. „Jei nebus persvarstytas nuosprendis J. Tymošenko, kyla grėsmė asociacijos susitarimo pasirašymui ir jo ratifikavimui. Be to, dar labiau nutols šalies europinės perspektyvos įgyvendinimas“, – sakoma rezoliucijoje.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Artimųjų Rytų taikos derybų tarpininkų ketverto atstovas sakė, kad Izraelis ir Palestina susitarė per tris mėnesius pateikti pasiūlymus dėl teritorijos ir saugumo ir taip tęsti taikos derybas. Abiejų šalių atstovai trečiadienį susitiko su ketverto įgaliotais asmenimis. Ketvertą sudaro JAV, Rusija, Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos (JT). Ankstesni bandymai atnaujinti taikos derybas žlugo.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Davidas Cameronas aną savaitę aistringai pasisakė prieš politinių partijų inicijuotą balsavimą dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje klausimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant Konservatorių partijos maišto, nugalėjo reikalavusius referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Partijos nurodė visiems konservatoriams, liberalams demokratams ir leiboristams parlamente balsuoti prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Iš viso 483 žemesniųjų parlamento rūmų nariai pakluso, o 111 parlamentarų pasipriešino partijos nurodymams.

Lietuvoje spalio 29-osios naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Pernai vasaros laikas buvo atšauktas keletą dienų vėliau – spalio 31-ąją. Vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį trečią valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda pirmyn.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy įsivėlė į griežtą polemiką su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Pokalbio apie euro zonos krizės sprendimo priemones metu Sarkozy britų premjerui pasiūlė „užsičiaupti“. Tokį pareiškimą Prancūzijos vadovas padarė sekmadienį sekmadieninio susitikimo metu, kuriame dalyvavo 27 Europos Sąjungos valstybių atstovai.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

Iš Prancūzijos Gvianos Pietų Amerikoje „Sojuz“ raketa į kosmosą iškels du „Galileo“ visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) palydovus, praneša BBC. Naujos kartos technologijų palydovai veiks išvien ir teiks tikslesnius laiko ir vietos nustatymo duomenis nei šiuo metu naudojama JAV GPS sistema. Vis dėlto „Galileo“ sistema negreitai pradės veikti visu pajėgumu. Reikės į orbitą iškelti dar 28 palydovus.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27–ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

Graikijoje ketvirtadienį tęsis 48 valandų visuotinis streikas. Be kitų, nedirbs medikai, advokatai, valdininkai, mokytojai, taksistai ir uostų darbuotojai. Oro dispečeriai tuo tarpu trečiadienį savo streiką sutrumpino iki 12 valandų. Tačiau trikdžių oro transporte baiminamasi ir ketvirtadienį. Graikijos parlamente ketvirtadienį numatytas lemiamas balsavimas dėl naujų taupymo planų. Per pirmąjį balsavimą trečiadienio vakarą jiems buvo pritarta.

Rusijos koncerno „Gazprom“ atstovai įsitikinę, jog Europos komisijos atliekamas „dujų bylos“ tyrimas baigsis išvada, kad visi įtarimai buvo nepagrįsti. Tai trečiadienį interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. „EK komisija siekia konkurencijos Europos dujų rinkoje. Bet šiek tiek keista, kai prasideda patikrinimai kompanijose, kurios prisideda prie konkurencijos didinimo“, – sakė jis.

Finansų krizės krečiamoje Graikijoje trečiadienį prasidėjo visuotiniai streikai. Gyvenimas Graikijoje ir vėl apmirė, šį kartą – dviem paroms, skelbia BBC. Protesto demonstracija peraugo į neramumus, policijai teko panaudoti ašarines dujas demonstrantams išvaikyti. Policija šių priemonių ėmėsi po to, kai demonstrantai ėmė mėtyti butelius su padegamuoju mišiniu.   Birželį protesto akcijos, vykusios priešais parlamentą, peraugo į aršų konfliktą su policija.

Pirmadienį didžiosios Vokietijos verslo kompanijos pasižadėjo savanoriškai padidinti moterų skaičių vadovaujančiuose savo įmonių postuose. Bet kritikai nuogąstauja, kad tokie pažadai yra nieko verti – esą tik įstatymiškai įtvirtintos specialiosios kvotos moterims galėtų iš esmės pakeisti situaciją vyrų dominuojamame Vokietijos verslo pasaulyje. Kaip praneša „SpiegelOnline“, moterų skaičius Vokietijos kompanijų vadovaujančiose pozicijose yra stulbinančiai mažas.

Ukraina gali bandyti prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutiks bendradarbiauti su Kijevu, pareiškė Ukrainos socialinės politikos ministras Serhijus Tihipka. „Jeigu ES pareikš aiškų „ne“, galimybė, kad Ukraina priartės prie Muitų sąjungos yra ganėtinai didelė“, – Ukrainos laikraščiui „Den“ sakė S. Tihipka. Rusija jau anksčiau kvietė Ukrainą prisijungti prie Muitų sąjungos.