europos sąjunga

Naujausios apklausos duomenimis, britai stebėtinai gerai vertina ginčytiną ministro pirmininko Deivido Camerono sprendimą vetuoti naują Europos Sąjungos (ES) sutartį, praneša „telegraph.co.uk“. „The Times“ laikraščio užsakymu bendrovės „Populus“ atliko apklausą, kuri rodo, jog 57 proc. gyventojų mano, kad ministras priėmė teisingą sprendimą, ir tik 14 proc. su tuo nesutinka.

Euro krizė pakirto vokiečių pasitikėjimą Europos Sąjunga (ES). Beveik kas antras respondentas – 46 proc. – atitinkamos apklausos metu nurodė, kad Vokietijai be ES būtų geriau. 45 proc. mano, kad be ES šaliai būtų prasčiau. Daugumai vokiečių nerimą kelia ir bendroji Europos valiuta euras. 51 proc. apklaustųjų neigiamai vertina euro ateitį. Tik 44 proc. mano, kad euro problemos išsispręs. Nepaisant vokiečių skepticizmo ES atžvilgiu, 60 proc.

Didžiosios Britanijos valdančiojoje koalicijoje įsiplieskė ginčas dėl Europos Sąjungos (ES) sutarties pataisų atmetimo. Ministro pirmininko Davido Camerono pavaduotojas Nickas Cleggas sekmadienį neslėpė savo nusivylimo Londono tartu „ne“. N. Cleggas pareiškė esąs labai nusivylęs. Toks D. Camerono sprendimas esą nėra geras šaliai. Vicepremjeras įspėjo dėl Didžiosios Britanijos izoliacijos ES. Kartu N. Clegas pabrėžė, kad pavojaus koalicijai nėra.

Dauguma britų sveikina premjero Davido Camerono poziciją nepritarti Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams. Tokį ministro pirmininko sprendimą remia 62 proc. apklaustųjų, rodo „Mail on Sunday“ tyrimas. Prieš yra tik 19 proc. respondentų. Apklausos metu 66 proc. britų pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos ir ES santykių ateityje. Tiek pat apklaustųjų nori, kad Londonas iš naujo derėtųsi dėl santykių su Briuseliu. 48 proc.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį sukritikavo Didžiąją Britaniją dėl to, kad ji liko nuošalyje ir nepritarė Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams, rašo „EUobserver“. ES sutarties pakeitimai yra skirti valstybių narių biudžetų griežtinimui ir kovai su skolų krize. „Ne Europa, o britai nesutaria, jie lieka nuošalyje. Europa yra vieninga“, – penktadienį prieš ES viršūnių posėdį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Autorinių teisinių sergėtojams beviltiškai pralaimint kovą su interneto piratais, šie imasi radikalių priemonių, kurios gali sugriauti pamatinius interneto principus. JAV ne pelno organizacija „The Social Science Research Council” šiemet tyrė piratavimo mastus ir pripažino radusi labai mažai įrodymų, kad teisėsaugos institucijų pastangos suvaldyti piratus davė vaisių. „Mūsų tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį piratavimo mastai išaugo dramatiškai”, – konstatavo tyrimo autoriai.

Bendrovė „Žiemgalos automobiliai“, kuriai priklauso „MAZ Baltija“ filialas Lietuvoje, atnaujino veiklą po daugiau nei 3 metų pertraukos. Šių metų lapkritį surinkti pirmieji „Euro 5“ standarto sunkvežimiai su „MAN“ arba „Mercedes-Benz“ varikliais. Atnaujinti sunkvežimių techniniai parametrai, taip pat pakeistas ir sunkvežimių vidaus bei išorės dizainas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompey mano, kad griežtesnes taisykles, sprendžiant euro zonos skolų krizę, galima įvesti nekeičiant Europos Sąjungos (ES) sutarčių, informuoja BBC. Nutekintame ketvirtadienį prasidėsiančio ES viršūnių susitikimo pranešime jis siūlo „biudžetinį susitarimą“, kuriam nereikalingas parlamentų pritarimas ar gyventojų pritarimas rengiant nacionalinius referendumus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad perves Graikijai dar vieną - 2,2 mlrd. eurų paskolos dalį, informuoja „RIA Novosti“. Anksčiau Graikijos valdžios atstovai sakė, kad, norint išvengti gresiančio bankroto, pinigus šalis turi gauti dar iki Kalėdų. „TVF valdančioji taryba baigė Graikijos ekonomikos analizę, todėl dabar šaliai gali būti pervesta 2,2 mlrd. eurų“, - teigiama TVF pranešime spaudai. Tai bus šeštoji 110 mlrd.

Graikija pralaimėjo ginčą su kaimyne Makedonija dėl pavadinimo. Atėnai neturėjo teisės dėl daug metų besitęsiančio ginčo blokuoti Makedonijos prisijungimą prie NATO, Hagoje nusprendė Tarptautinis teisingumo teismas (TTT). Atitinkamas sprendimas priimtas santykiu 15:1 Makedonijos naudai. Graikija, kurios šiaurinė provincija taip pat vadinasi Makedonija, reikalauja, kad Makedonija pakeistų savo vardą.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Europos Sąjunga (ES) teigia, kad Kosovas ir Serbija susitarė kartu kontroliuoti savo sienų perėjimus, informuoja BBC. Šis susitarimas pasiektas tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES) ir jį priėmus dingsta kliūtis, galėjusi užkirsti kelią galimai Serbijos narystei ES. „Šalys pasiekė susitarimą dėl bendro pasienio punktų valdymo. Tai reiškia, kad šalys laipsniškai sukurs bendrus ir saugius punktus prie visų bendrų sienų perėjimų“, – teigiama ES pranešime spaudai.

Afganistanas, Kabulas. Valdžia paskelbia apie moters, įkalintos po to, kai ji pranešė apie savo išprievartavimą, palaiminimą. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad tai yra aiški Afganistano moterų, kurios gyvena vietinės teisingumo sistemos priespaudos gniaužtuose, pergalė. Iš karto po šio pranešimo valdžia patikslina savo sprendimą. Išteisintai moteriai, kurios vardas yra Gulnaz, teks ištekėti už to paties žmogaus, kuris ją išprievartavo. Tokią kainą jai teks sumokėti už laisvę.

Naujienos iš euro zonos primena žinias apie griūvantį tiltą. Štai viena atrama subyrėjo, kita braška, karštligiškai bandoma sutvirtinti likusias. Laiko mažai Kai kurių šalių bankroto laiką galima tiksliai apskaičiuoti, todėl nurodomos datos, iki kada dar galima išgelbėti bendrą Europos valiutą. Kai kas tą laiką dabar skaičiuoja ne savaitėmis, o dienomis. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) davė truputį pinigų Europos išpirkai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Stambios besivystančios ekonomikos pasiūlys finansinę paramą Europos skolų krizei spręsti, jeigu bus padidinta jų įtaka Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), o pati Europa dės daugiau pastangų savo pačios problemoms spręsti, ketvirtadienį pareiškė Brazilijos finansų ministras Guido Mantega. Pasak jo, Brazilija ir kitos BRICS šalys pasirengusios paremti lėšomis Tarptautinį valiutos fondą siekdamos įveikti skolų krizę, kuri kelia vis didesnę grėsmę ekonomikos augimui.

Vokietija ir Prancūzija kartu sieks esminių Europos Sąjungos sutarties pakeitimų, siekdamos išsaugoti bendrą Europos valiutą ir sustiprinti monetarinę sąjungą, į kurią šiuo metu įeina 17 šalių. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per ketvirtadienio vakarą sakytą savo kalbą Tulone – mieste Pietryčių Prancūzijoje, praneša AP. Šių metų gruodžio 5 d Prancūzijos prezidentas Paryžiuje ketina susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

RT praneša, kad Iranas gali prarasti visų Europos Sąjungos šalių ambasadorius savo šalyje. ES susitarė dėl koordinuoto bendro diplomatų iš Teherano atšaukimo. Kaip teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, toks sprendimas yra atsakymas į išpuolį prieš Didžiosios Britanijos ambasadą Teherane. Didžioji Britanija ir Prancūzija jau atšaukė savo ambasadorius ir diplomatus, uždarydamos atstovybes Teherane. Ambasadą Irane uždarė ir Norvegija.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina siekti dar šiemet pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, o kartu reikalauti, kad Ukraina įsipareigotų gerbti demokratiją ir žmogaus teises. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas formaliai pritarė Kroatijos narystei Europos Sąjungoje (564 balsai už, 38 prieš, 32 susilaikė). Kartu jis paragino Zagrebą užbaigti teismų reformą ir veiksmingiau kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Tikimasi, jog Kroatija įstos į ES 2013 m. liepos 1 d. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino galutinį kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą. Po balsavimo biudžeto dokumentas buvo iškilmingai pasirašytas plenarinės sesijos salėje. ES biudžeto mokėjimai kitąmet sieks 129,1 mlrd. eurų (tai 1,86 proc. daugiau negu šiemet), o įsipareigojimai – 147,2 mlrd. eurų. Parlamentas patvirtino susitarimą, kurį lapkričio 18 d. pasiekė Europos Parlamento derybų grupė ir ES valstybių atstovai.

Nuteistojo Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio advokatas pateikė apeliaciją, pranešė žmogaus teisių aktyvistas Valentinas Stefanovičius. Pasak naujienų agentūros „BelaPAN“, apeliacija aukštesnės instancijos Minsko miesto teismui pateikta lapkričio 29 dieną, ir ji turi būti išnagrinėta per mėnesį.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) pareiškė, kad ateinančios 10 dienų Europai bus lemiamos norint išsaugoti euro zoną. „Prasideda kritinis 10 dienų laikotarpis, per kurį turime parengti galutinį Europos Sąjungos (ES) atsaką į krizę“, - finansų ministrų susitikimo metu sakė O. Rėnas.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,3 proc., o rugsėjį šis rodiklis buvo 10,2 proc. Praėjusių metų spalį nedarbas sudarė 10,1 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį siekė 9,8 proc., o rugsėjį jis buvo kiek mažesnis – 9,7 proc. 2010 m. spalį nedarbas ES sudarė 9,6 proc. „Eurostat“ skelbia, kad spalį darbo ES neturėjo 23,554 mln. žmonių, įskaitant 16,294 mln.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Europos Sąjunga jau keletą metų finansuoja programas, pagal kurias vaikai nemokamai gali gauti pieno produktų ir vaisių. Tačiau Klaipėdoje pernai šiais pinigais nepasinaudojo nė viena uostamiesčio švietimo įstaiga. Šiemet padėtis – kiek geresnė. Europos Sąjungos finansuojama programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje veikia nuo 2004 metų. Tačiau savarankiškai įsitraukti į ją uostamiesčio švietimo įstaigoms nesisekė dėl esą per daug sudėtingų biurokratinių procedūrų.

Turiu jums gerų ir blogų naujienų, rašo BBC ekonomikos redaktorius Robertas Pestonas. Jeigu 2012 metais mums pavyks išvengti didelio banko arba euro zonos valstybės bankroto, tuomet ekonomika turėtų po truputėlį kopti į viršų. Ši žinia skamba visai gerai. Bloga naujiena yra ta, kad 2012 metais prasiskolinusioms valstybėms ir nusilpusiems bankams bus itin sunku susimokėti savo skolas. Ekonominio klestėjimo metais buvo švaistomasi paskolomis, daugelio jų mokėjimo terminas subręs kitais metais.

Kitais metais varguolius gali pasiekti keleriopai mažesnė maisto parama iš Europos Sąjungos (ES) intervencinių atsargų. Vietoj šiemet gautų produktų už bemaž 27 mln. Lt 2012 m. gali likti tik apie 6 mln. Lt. Labdaros organizacijų vadovai nuogąstauja, kad nedarbo ir mažų pajamų nustekentiems mūsų šalies žmonėms tai būtų ir materialinis, ir psichologinis kirtis. Europos Sąjunga, iki 2020 m. užsibrėžusi gerokai sumažinti skurstančiųjų, šalims narėms siekė mažinti paramą maisto produktais 80 mln.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketina siūlyti Europos Sąjungos (ES) sutarčių pataisas, skirtas pagerinti euro zonos valdymą, praneša BBC. Apie tai jie pranešė po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti. Pataisas jie žada pasiūlyti artimiausiomis dienomis, tačiau detalesnės informacijos kol kas nepateikė. Susitikimo metu M. Monti išdėstė savo ekonomikos programą.

Prancūzija ir Vokietija susitarė viešai nebesiginčyti dėl Europos centrinio banko (ECB) vaidmens sprendžiant euro zonos skolų krizę. Po susitikimo su Italijos premjeru Mario Monti Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pasitiki ECB ir nekalbės apie jo vaidmens stiprinimą, kai diskutuos apie Europos Sąjungos (ES) sutarčių keitimą.

Europos Komisija Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui iki 2017 metų siūlo skirti 210 mln. eurų vietoj Lietuvos prašomų 770 mln. eurų. Tai daugiau nei 3 kartus mažesnė suma. Pasiūlyme numatyta Bulgarijai iki 2020 m. papildomai skirti 185 mln. eurų, Slovakijai iki 2017 m. – 105 mln. eurų (2011 m. kainomis), pranešė Lietuvos radijas.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

Vilniuje svečiavęsi Europos Komisijos atstovai Luisas Borisas Sanchezas ir Johanas Magnussonas palankiai įvertino Lietuvos sostinės susisiekimo plėtros projektus, planuojamus įgyvendinti iki 2020 metų. Vilniaus meras Artūras Zuokas su svečiais iš Europos Sąjungos institucijos sraigtasparniu  apžiūrėjo vietas, kuriose pastarąjį dešimtmetį vyko darbai, taip pat vietas, kur planuojamos būtinos investicijos į susisiekimą sostinėje.

Nuo Moldovos atsiskyrusios Padnestrės prezidentas Igoris Smirnovas ir Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas pirmadienį pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko tęsti derybas pagal formulę „5+2“, praneša „RIA Novosti“. Derybose dalyvauja Moldova, Padnestrė, Rusija, Ukraina, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, JAV ir Europos Sąjunga. 2006 m. derybos nutrūko. Pirmos derybos per šešerius metus pagal formulę „5+2“ vyks nuo lapkričio 30 iki gruodžio 1 d. Vilniuje.

Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai susitiks su turtingiausiu Ukrainos žmogumi Rinatu Achmetovu ir aptars Ukrainos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko išlaisvinimą. Oficialus šaltinis Stokholme pirmadienį informavo, kad Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ir Lenkijos ministras Radoslavas Sikorskis su R. Achmetovu susitiks trečiadienį per tarptautines futbolo rungtynes Rytų Ukrainoje ir aptars svarbius politinius klausimus.

Kinija ir JAV gali sutikti paremti Europą per Tarptautinį valiutos fondą (TVF), jeigu regiono politikai susitars dėl kovos su krize plano, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas. Jis pažymėjo, kad 17 narių turinti euro zona yra „virsmo taške“, o suirutė daro įtaką JAV ir besivystančioms ekonomikoms. TVF gali padėti „apsaugoti Europos sistemą“, kai tokios šalys kaip Italija įgyvendina priemones, padėsiančias atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas susitarė iki 2015-ųjų sukurti Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri bus paremta Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, praneša BBC. Šalių prezidentai Dmitrijus Medvedevas, Aleksandras Lukašenka ir Narsultanas Nazarbajevas penktadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus sukurta vykdomoji institucija, panaši į Europos Komisiją.