europos sąjunga

„Ubagų karaliumi“ pramintas politikas Vytautas Šustauskas garsėja savo tiesmukumu ir skambiomis frazėmis, apie viską jis turi savo – konkrečią ir kategorišką – nuomonę, kurios nebijo ir nesidrovi deklaruoti. Balsas.lt politiką kalbino politinių pamokų ir pažadų tema, bet nei vienerius metus politinėje „virtuvėje“ besisukantis V. Šustauskas pasidalijo savo mintimis bei pamąstymais ir apie kitus Lietuvai reikšmingus dalykus. Toliau pateikiame keletą politiko pastebėjimų.

Internetinis puslapis „Foreignpolicy.com“ pateikia dešimt 2011 metų pasaulio įvykių ir tendencijų, kurios praėjusiais metais nesusilaukė deramo dėmesio. Labai tikėtina, kad šie reiškiniai pastebimesniais taps jau šiais metais.

Europos Sąjunga (ES) tebėra sunerimusi dėl kontroversiškų Vengrijos konstitucinių reformų ir įspėja, kad imsis teisinių veiksmų, jeigu naujieji įstatymai prieštaraus ES sutartims, informuoja AFP. „Mes tebesame sunerimę ir šis nerimas nedings, kol Europos Komisija teisiškai įvertins naujuosius įstatymus“, – spaudos konferencijos metu sakė Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly.

Dvejų metų, kurie astrologų vadinami savo savybėmis visiškai priešingų simbolinių būtybių – Triušio ir Drakono – vardais, sandūroje rusakalbėje spaudoje pagausėjo svarstymų apie Baltijos šalių vietą regione ir ateitį. Įdomu tai, kad iš pirmo žvilgsnio objektyvių straipsnių autoriams tarsi priimtinas ugnimi alsuojančio Drakono vaidmuo, o trims Baltijos valstybėms – vargšo, iš baimės tirtančio Triušio, kuris netrukus bus suvalgytas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel Berlyne sausio 9 dieną aptarti biudžeto disciplinos griežtinimo Europos Sąjungoje priemonių. Stambiausių euro zonos ekonomikų lyderiai siekia konkretizuoti planą, aptartą per gruodį vykusį ES viršūnių susitikimą, kai visos bloko šalys, išskyrus Didžiąją Britaniją, sutiko įtraukti į sutartį pakeitimus, siekdamos glaudesnės biudžeto integracijos.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“. Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika.

Iranas paprašė Europos Sąjungos (ES) nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą. ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas.

Naujuoju YouTube hitu tapo 1963 metų prancūzų komedijos perdirbimas, į kurį buvo „įmontuotos“ Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel galvos. Per keturias dienas filmuką peržiūrėjo daugiau nei 380 tūkstančių žmonių. Kaip praneša agentūra Reuters, originaliame filmuke pagyvenusi moteris švenčia savo 90-metį su keturiais įsivaizduojamais draugais, kurių vaidmenis atlieka patarnautojas.

Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ pranešė, kad padidins lėktuvų bilietų kainas ir taip stengsis kompensuoti dėl prieštaringai vertinamo Europos Sąjungos (ES) mokesčio už anglies dvideginio išmetimą atsiradusias papildomas išlaidas, rašo „EUobserver“. „Lufthansa“ teigia, kad bilietų kainas didins „paskatinta ES“, tačiau pridūrė, jog šio žingsnio nesiims artimiausiu metu. Naujasis mokestis, įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 d., sukėlė JAV ir Kinijos pasipiktinimą.

Šiemet Lietuvos kaimo kraštovaizdis keisis – startuoja seniai laukta stogų atnaujinimo programa. Asbestinį stogą sumanęs pakeisti sodietis gali tikėtis išlaidų kompensacijos. Bet 60 milijonų litų kapšas atsiriš ne visiems ir ne visur. Politikai stogus pamiršo Dauguma šalies savivaldybių jau patvirtino programas, kuriose numatyta galimybė iš ES finansuojamų programų lėšų skirti finansavimą asbestinių stogų dangai keisti.

Dešimtys tūkstančių žmonių Vengrijos sostinėje Budapešte protestuoja dėl prieštaringai vertinamos naujos konstitucijos, įsigaliojusios prieš dieną, praneša BBC. Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“, kuri per parlamento rinkimus laimėjo du trečdalius daugumos, pagrindinio įstatymo projektą parlamentui pateikė balandžio mėnesį. Oponentai įsitikinę, jog naujasis pagrindinis įstatymas kelia grėsmę demokratijai. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat prašė atisakyti šio įstatymo.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad naujieji metai bus be abejonės sunkesni už 2011 metus. Pasak Merkel, Europa ir taip jau susidūrė su sudėtingiausiu išbandymu per kelis dešimtmečius, tačiau ateityje dėl to taps tik stipresnė. Vokietijos vadovė paragino stipriau kooperuotis, kad būtų išgelbėtas euras. Pasak jos, Vokietijos ekonomika vis dėlto veikė pakankamai sėkmingai, nors kitais metais bus dar sunkiau, praneša Guardian.

Ekonominė, ir ypač skolų, krizė Europos Sąjungoje iškėlė naujų klausimų dėl jos pačios vidinių problemų ir bendros ekonominės politikos. Anksčiau Europą buvo įprasta skirstyti į Vakarų ir Rytų (sąlygiškai prie jos priskiriant ir Centrinę), o šiandien vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Europos Sąjungą, o tiksliau – euro zonos šalis, būtų galima skirstyti į Šiaurės Europą ir Pietų Europą.

Graikijos ministro pirmininko Luco Papademos vyriausybė mėgins per ateinančius tris mėnesius skolų krizės krečiamoje šalyje sukurti 150 00 naujų darbo vietų. Apie tai premjeras paskelbė trečiadienio vakarą po vyriausybės posėdžio. „Krizė ir nedarbas palietė tūkstančius šeimų“, – sakė L. Papademos. Atėnai naujas darbo vietas mėgins kurti pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) pinigais. Taip pat bus remiami pagalbos reikalingi gyventojai.

Kuomet žmonės bando įvardyti svarbiausią Europos integracijos procesų pateisinimą, jie visuomet linksta prisiminti praeitį ir pabrėžia, kad europietiškoji integracija užkirto kelią galimiems žemyno konfliktams ir karams. Europietiškoji integracija, iš tiesų, užtikrino vieną ilgiausių ir patvariausių Europos taikos bei klestėjimo laikotarpių per visą Senojo žemyno istoriją. Kita vertus, toks požiūrio kampas, nors iš esmės ir teisingas, bet yra apimantis ne viską.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje Vokietijos skola siekė 2,028 trln. eurų, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, informuoja AFP. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, didžiausios Europos ekonomikos skola išaugo 0,5 proc., arba 10,4 mlrd. eurų. Didžiausia skolos dalis - 1,289 trln. eurų – priskirtina federalinei vyriausybei, regionų skola siekia 610 mlrd. eurų, o savivaldybių - 129 mlrd. eurų. Bendra skola sudaro daugiau nei 80 proc.

Turkija ir Azerbaidžanas pirmadienį Ankaroje pasirašė sutartį dėl dujotiekio į Europos Sąjungą tiesimo pradžios. Šiuo dujotiekiu dujos iš Azerbaidžano telkinių per Turkijos teritoriją bus pumpuojamos į ES šalis, praneša BBC. Projektas pavadintas Transanatolijos vardu. Jo vertė - 5 milijardai dolerių. Naujoji magistralė turėtų stoti į rikiuotę 2017 metais. Kasmet ja bus patiekiama 16 milijardų kubinių metrų dujų. Iš jų 6 milijardus pasiims Turkija.

Sunkumų patiriančiai Europos ekonomikai, atrodo, gali būti mestas dar vienas gelbėjimosi ratas. Greta iki šiol taikytų Europos gelbėjimo nuo naujos ekonominės krizės būdų (vis augančio Europos finansinio stabilumo fondo, ES pastangų didinti Sąjungos šalių obligacijų patrauklumą tarptautinėse vertybinių popierių rinkose, naujų investicijų bei rinkų ES gaminamai produkcijai paieška Rusijoje, Kinijoje ir t. t.) ketinama pradėti taikyti ir dar vieną svarbią priemonę.

Labai norėčiau, kad ateinančiais metais galėtume įveikti tas krizes, kurios kankina Europą ir mūsų šalį. Visų pirma norėtųsi įveikti tą didžiąją krizę Europoje, nes norėtųsi pagaliau iš tikrųjų galvoti apie ateitį, apie mėginimą plėsti Europos Sąjungą, sukurti kažką panašaus į demokratinį Europos forumą. Vis dėlto kol kas tenka kovoti su ekonomine krize, kuri, iš tiesų, yra labai sudėtinga. Didžiulės jėgos yra aukojamos tam, kad būtų galima ją pažaboti.

Kai ku­rios Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bės nu­si­pel­nė ra­žo ir san­kci­jų. To­kia fra­zė lyg kal­ti­ni­mas mes­ta Pak­ruo­jo, Jo­niš­kio, Ak­me­nės ir Kel­mės sa­vi­val­dy­bių at­sto­vams už tai, kad jie ko­ne pra­sčiau­siai ša­ly­je įsi­sa­vi­na ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šas. Rad­vi­liš­kis, Šiau­lių mies­tas ir ra­jo­nas įsi­sa­vi­na vi­du­ti­niš­kai pu­sę ES ski­ria­mų lė­šų, o Pak­ruo­jis – pa­sku­ti­nis ša­ly­je, nes ge­ba įsi­sa­vin­ti vos 9,5 pro­c.

Ukrainos apeliacinis teismas penktadienį atmetė buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko apeliaciją dėl septynerių metų kalinimo bausmės už įgaliojimų viršijimą. Opozicijos lyderė J. Tymošenko, kurios partija yra viena iš pagrindinių dalyvių 2012 m. parlamento rinkimuose, tikriausiai greitai neišeis į laisvę. „Apeliacinis teismas nepakeitė pirmojo teismo sprendimo“, – sakė teismo atstovė.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Antradienį Europos Komisija baigė rengti reformų palaikymo programas šalims, norinčioms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), finansavimas sieks beveik 1 mlrd. eurų, teigiama Europos Komisijos pranešime. Šios lėšos bus prieinamos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai, Kosovui, Turkijai ir Islandijai. Daugiausia lėšų numatoma skirti Turkijai – 232,968 mln. eurų ir Serbijai – 178,557 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš bendro ES biudžeto.

Vengrijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 6,5 iki 7 proc. Bankas palūkanų normą didina jau antrą mėnesį iš eilės, skelbia BBC. Toks sprendimas sulaukė vyriausybės kritikos, jos manymu, tai stabdys ekonomikos augimą. Vengrija mėgina tartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga dėl paramos. Praėjusią savaitę neoficialios derybos nutrūko.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Viltis, kad ateinančiais metais vargšai be kruopų neliks, greičiausiai išsipildys. Metams artėjant į pabaigą mažiau nei 525 litus vienam šeimos nariui gaunančios šeimos buvo sunerimusios, nes sklandė kalbos apie numatomas permainas maisto iš intervencinių atsargų tiekimo programoje. Europos maisto bankų atstovai tuomet prakalbo apie kitąmet gresiančią krizę.

Antradienį Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius pranešė, kad referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) vyks sausio 22 dieną, informuoja AFP. I. Josipovičius teigia manąs, kad iki to laiko vyriausybė sugebės įtikinti Kroatijos balsuotojus dėl naudos, kurią atneštų narystė ES. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad maždaug 60 proc. kroatų referendume balsuotų už narystę ES.

Pirmadienį Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą temdė opozicijos lyderės Julijos Tymošenko bylos šešėlis, stabdantis valstybės prisijungimo prie ES planus, informuoja AFP. Anksčiau šiais metais abi pusės tikėjosi, kad susitikimo metu galės pasirašyti Asociacijos susitarimą ir žengti pirmą žingsnį Ukrainos prisijungimo prie bloko link. Tačiau J. Tymošenko įkalinimas, kurį ES pasmerkė kaip politiškai motyvuotą, sukėlė krizę tarp Kijevo ir Briuselio.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Kalėdų burtažodžiai: gerumas, parama, pagalba“. Kalėdos – stebuklų metas, kuris priverčia susimąstyti, ką gero padarėme per metus. Jei neprisimenate nieko ypatingo, Kalėdos – tinkamiausias laikas papildyti savo gerų darbų sąrašą. Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė yra viena labiausiai garsėjančių gerais darbais Lietuvos žmonių.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

D. Britanijos vyriausybės patarėjai įspėjo, kad šaliai norint pasiekti užsibrėžtus ekologijos tikslus, sąskaitos už elektros energiją išaugtų beveik ketvirtadaliu, praneša „Daily Mail“. Klimato kaitos komiteto (CCC) atlikta studija turėjo patikrinti teiginius apie kontraversiškas ES klimato kaitos kontrolės priemones.

Europos Sąjungos (ES) atstovai pranešė, kad pirmasis naujosios fiskalinės sutarties projektas, numatantis griežtesnes biudžeto taisykles euro zonos valstybėms, penktadienį buvo išsiųstas valstybių vyriausybėms, informuoja AP. Oficialios diskusijos su atstovais iš valstybių vyriausybių prasidės kitą antradienį, o antras derybų turas numatytas pirmąją sausio savaitę.

Europos Sąjunga (ES) turėtų traktuoti Izraelio elgesį su šalyje gyvenančiais arabais kaip esminę, o ne antraeilę Izraelio ir Palestinos konflikto temą, skelbia Europos šalių ambasadų Izraelyje pateiktas dokumentas. Šį dokumentą gavo ir komentuoja seniausias Izraelio dienraštis „Haaretz“. Pasak Europos diplomatų ir Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, dokumentas buvo surašytas ir išsiųstas į ES būstinę Briuselyje be Izraelio vyriausybės žinios.

Kokia padėtis Kaukaze po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto? Koks Rusijos slaptųjų tarnybų vaidmuo? Ar tvari taika Kaukaze? Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ dalyvavo Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, vadovaujantis taikos derybų delegacijai Ženevoje Sergi Kapanadze.

Ketvirtadienį 56 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalys narės teigiamai įvertino ESBO biuro Zagrebe mandato vykdymo rezultatus bei šalies, kurioje jis veikia, pažangą ir nusprendė po 15 metų trukusios ESBO veiklos Kroatijoje iki šių metų pabaigos uždaryti organizacijos biurą Zagrebe.

Dauguma Prancūzijos gyventojų prieštarauja Europos lyderių planams sudaryti naują fiskalinę sutartį, informuoja „EUobserver“. Tyrimų instituto BVA atliktos apklausos metu 52 proc. prancūzų teigė, kad nepritaria naujajai Europos Sąjungos (ES) fiskalinei sutarčiai, o 45 proc. pasisakė už ją. Pagal naująją ES sutartį, valstybėms būtų taikomos naujos fiskalinės taisyklės ir skiriamos griežtos bausmės už jų nesilaikymą.

Šeštadienį, kai Vilniuje protesto mitinge žmonės piktinosi valdžios vykdoma politika, Lietuvos bardas, aktorius ir režisierius Kostas Smoriginas Šiauliuose pristatė savo naujausią — trečiąją — solinių dainų kompaktinę plokštelę. Interviu „Šiaulių kraštui“ menininkas sakė nesijaučiąs saugus.

Europos Parlamentas paragino Rusiją užregistruoti visas opozicines partijas ir surengti naujus, „laisvus ir sąžiningus“ rinkimus į parlamentą. Europarlamentas išplatino specialių dokumentą, kuriame pažymi, kad gruodžio 4 dieną vykę rinkimai neatitiko tarptautinių standartų: nebuvo leista rinkimuose dalyvauti kelioms opozicinėms partijoms, valstybinė žiniasklaida neobjektyviai informavo visuomenę, buvo persekiojami nepriklausomi stebėtojai.

Trečiadienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas. ES prezidentas Hermanas Van Rompuy vakare priims Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, praneša agentūra AFP. Nors oficialiai į susitikimo darbotvarkę nėra įtraukti protestai prieš prieštaringai vertinamus Rusijos parlamento rinkimus, apie juos, diplomatų teigimu, gali būti užsiminta.

Lichtenšteinas dar prieš Kalėdas prisijungs prie Šengeno zonos. Antradienį Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai nusprendė, kad Lichtenšteinas nuo ateinančio pirmadienio taps 26-ąja Šengeno zonos nare, praneša agentūra AFP. Tarp Šengeno susitarimą pasirašiusių valstybių paprastai nėra vykdoma pasų kontrolė.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Eurokomisaras Stefanas Fuele antradienį kalėjime aplankė Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Tymošenko. Tą pačią dieną teisme taip pat turi būti svarstomas jos apeliacinis skundas, praneša BBC. Pranešama apie susirėmimus prie Kijevo apeliacinio teismo. Buvusi šalies ministrė pirmininkė J. Tymošenko spalį buvo nuteista už piktnaudžiavimą pareigomis. J. Tymošenko advokatas jos internetiniame puslapyje pranešė, jog ji dėl sveikatos problemų negalės atvykti į teismą.

Lenkijos bendrovės PGE sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte gali atitolinti Baltijos valstybių ir Vidurio Europos elektros tinklų sujungimą, mano Estijos atstovas. Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ valdybos pirmininkas Taavi Veskimagis pastebi, kad PGE pranešė ne pasitraukianti, o tik stabdanti savo dalyvavimą VAE projekte, o kartu atsisakanti derybų dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities.

Jungtinės Valstijos daugiau negalės įsigyti Europos Sąjungoje egzekucijoms naudojamų mirtinų injekcijų pagrindinio komponento, praneša „Deutsche Welle“. Nuo gruodžio 16 dienos natrio tiopentalio eksportas iš Europos šalių galės būti vykdomas tik turint specialų leidimą, tikslina Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“. Daugiausia natrio tiopentalis naudojamas kaip narkotinė medžiaga chirurginių operacijų metu.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienį aiškindamas parlamento nariams savo sprendimą vetuoti naująją Europos Sąjungos (ES) sutartį, pabrėžė, kad jis nesiekė išskirtinių garantijų Britanijai, rašo „telegraph.co.uk“. Premjeras teigia, kad garantijos, kurių jis siekė ES viršūnių susitikimo metu, buvo „kuklios, pagrįstos ir aktualios“ ir kad jis nesistengė sukurti „nesąžiningo pranašumo“ Didžiajai Britanijai. „Šios garantijos buvo visai ES. Mes norėjome vienodų sąlygų.