es

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Vokietijos kanclerės Angela'os Merkel atstovas teigia, kad pirmasis kanclerės susitikimas su nauju Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u bus skirtas susipažinimui, o ne sprendimams priimti, praneša „The Telegraph“. „Tai, kad naujasis Prancūzijos prezidentas pasirinko su pirmu užsienio vizitu vykti į Vokietiją, yra stiprus ženklas. Kanclerė tikisi glaudžiai ir draugiškai bendradarbiauti su nauju Prancūzijos prezidentu“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Merkel atstovas.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kas Lietuvos ekonomika ryškesnio augimo sulauks tik kitais metais. Vis dėlto finansų krizę patiriančioje Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos ūkis šiemet bus vienas sparčiausiai kylančių po Lenkijos, praneša Lietuvos radijas. EK skaičiavimai rodo, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas pasieks 2,4 proc., o kitąmet, jei Vyriausybės politika nesikeis, BVP išaugs 1 procentiniu punktu.

Brazilijos finansų ministras Guido Mantega pareiškė, kad Brazilija nerimauja dėl gilėjančios euro zonos krizės ir pareiškė paramą naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o raginimams taupymą derinti su augimo priemonėmis, informuoja AFP. „Labiausiai nerimą kelia tarptautinė padėtis, padėtis Europos valstybėse, kurios šiandien susiduria su gilėjančia krize“, – žurnalistams sakė F. Hollande'as.

Nedarbas Graikijoje pasiekė naują rekordą. Vasarį darbo neturėjo iš viso 1,1 mln. graikų, ketvirtadienį pranešė Graikijos statistikos departamentas. Tai yra 42 proc. daugiau nei dar prieš metus. Reguliarių pajamų neturi kas penktas graikas, tarp jaunimo - netgi kas antras. Nedarbo procentas padidėjo nuo 21,3 proc. sausį iki 21,7 proc. vasarį.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino reglamentą, kurio dėka nuo liepos 1 d. gerokai sumažės mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių naudojimo kaštai keliaujant ES. Naujosios taisyklės suteiks galimybę klientams pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas ne tik iš savo, bet ir iš lankomo tinklo tiekėjų, pranešė Parlamento spaudos tarnyba.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Šiandien minime Europos dieną –Europos vienijimosi 62 metų sukaktį. Per tuos metus Europa nuėjo ilgą augimo, stiprėjimo, integracijos ir plėtros kelią. Palyginti neseniai į jį įsiliejusi Lietuva tapo svarbių Europos sprendimų partnere ir net reformų pavyzdžiu kitoms šalims. Kas išjudins ekonomiką? Didžiuodamiesi praeities pasiekimais, turime nuolat žiūrėti į priekį.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Europos Sąjunga (ES) turi finansuoti saugumo stiprinimą bendrame pasienyje su Baltarusija, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Atsakydamas į Baltarusijos parlamentarų klausimus prezidentas pranešė įgaliojęs Valstybės pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį „kreiptis į Briuselį ir prašyti pinigų sienos su ES apsaugai“. „Mes pinigus šiam tikslui leidžiame, ne vieną milijoną dolerių per metus, o jie mums dar ir sankcijas taiko“, – piktinosi Baltarusijos lyderis.

Pritrūkote pinigų ir nesinori skolintis? Pasirodo, yra originalių būdų užsidirbti greitai ir neįdedant daug pastangų. „Ekonomika.lt“ rado skelbimą, kuriame siūloma susituokti su užsienio šalies piliečiu ir iškart gauti 4 tūkst. litų. Viename skelbimų puslapyje prie darbo pasiūlymų galima rasti gana originaliai apibūdinamas pareigas „Valdymas, organizavimas, žmona“. Skelbėjas laužyta lietuvių kalba teigia ieškantis merginų, norinčių susituokti su ne Europos šalių piliečiais.

„ Pranešimas vadinasi „2011 metų vyriausybės ataskaita“, bet apie tai beveik nieko neišgirdome. Kalba man labiau priminė ne ataskaitą, o tam tikrus pasvarstymus apie tai, ką turėtų daryti Europa ir ką turėtų daryti ateinanti valdžia po rinkimų“, – kritiškai vertino premjero A. Kubiliaus antradienį Seime pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Žlugus pirmajam mėginimui sudaryti naują Graikijos vyriausybę, Europos Komisija įspėja šalį nenukrypti nuo sutarto taupymo ir reformų kurso, praneša agentūra AFP. Šalys, kurios gavo tarptautinę paramą, neturi kitos alternatyvos, išskyrus netvarkingą valstybės bankrotą, ir aš manau, kad tai nėra alternatyva drąsioms taupymo priemonėms, struktūrinėms reformoms bei tikslinėms investicijoms, Briuselyje pareiškė Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso.

Nuo rugsėjo Vilniuje ir Kaune atsiras naujų vietų vaikų darželiuose. Klaipėdoje naujų grupių vaikams nebus įsteigta, nes savivaldybėje trūksta lėšų.Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams vis dar trūksta vietų. Kelerius metus iš eilės valstybiniuose darželiuose Vilniuje ir Kaune steigiamos naujos grupės. Pernai sostinėje įsteigta per keturis šimtus naujų vietų, rugsėjį ketinama įkurti dar tiek pat.

Dėl griežto taupymo kantrybę praradę graikai nubaudė valdančiąsias partijas, kurios sekmadienį vykusiuose rinkimuose negavo pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją, informuoja „EurActiv“. Analitikai teigia, kad balsų susiskaldymas pranašauja nestabilumą ir galbūt dar vienus rinkimus birželį. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad centro Naujosios demokratijos (ND) partija pirmauja su 19 proc. balsų. Per 2009 metus vykusius rinkimus ji buvo surinkusi 33,5 proc. balsų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy svarsto galimybę gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje surengti neoficialų Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą dėl ūkio augimo ir užimtumo skatinimo, informuoja AFP. Šis susitikimas galėtų būti įžanginis į ES viršūnių sutikimą, numatytą birželio 28-29 dienomis Briuselyje, penktadienį sakė H. Van Rompuy.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George Osborne apkaltino kolegas Europos Sąjungos (ES) finansų ministrus bandant sušvelninti Europos bankų kapitalo taisykles ir pareiškė, kad dėl to jis „atrodytų kaip idiotas“, informuoja „EurActiv“. Ketvirtadienį derybos baigėsi be rezultatų.

Pagrindinis šio tęstinio teksto tikslas buvo aptarti, kokią įtaką lietuvių bendruomenės erozijai daro etinė inteligentijos laikysena ir vertybinės nuostatos. Tikrieji Šiaurės Atėnai, arba Keletas apibendrinamųjų pastabų Etika, kaip filosofinė disciplina, susiformavo politiniame kontekste, t. y. ten, kur keliamas klausimas, kas lemia bendruomenės laimę ir klestėjimą.

Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje ketvirtadienį rengia diskusiją apie naują galimybę Europos piliečiams formuoti Europos Sąjungos (ES) politiką. Diskusija vyks Vyriausiosios rinkimų komisijos būstinėje. Nuo balandžio 1-osios piliečiai gali pasiūlyti ES teisės aktą, jei jo sritis priklauso ES kompetencijai ir jei jis nesikerta su esminėmis ES vertybėmis. Per metus jį savo parašais turės paremti bent milijonas piliečių iš mažiausiai septynių ES šalių.

Vasarį nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,8 proc., ES - 10,2 proc. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vasarį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su sausiu, siekė 10,8 proc. Sausį nedarbas sudarė 10,7 proc. 2011-ųjų metų vasarį nedarbas siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas vasarį sudarė 10,2 proc., sausį - 10,1 proc. 2011 m. vasarį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad vasarį darbo ES neturėjo 24,550 mln.

Ką tik paminėta Tarptautinė dirbančiųjų solidarumo diena, tačiau tikras Lietuvos dirbančiųjų solidarumas atrodo labiau svajonė negu realija. Šalies profesinių sąjungų vadovams neretai labiau rūpi kova dėl litų ar eurų nei kieno nors interesų gynyba. Patį profsąjungų vaidmenį ir solidarumą lietuviai taip pat suvokia miglotai.

Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma. Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“. Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.

Aštuonerių metų narystės Europos Sąjungoje laikotarpis buvo itin jautrus švietimo sistemos ir statybų sektoriaus atstovams. Vieniems teko sukti galvas, kaip modernizuoti švietimo sistemą ir renovuoti mokymosi įstaigas, o kitiems apskritai, kaip išgyventi krizės akivaizdoje – kai šalyje tarsi grybų pridygo pradėtų, bet dėl lėšų stygiaus tiesiog akyse sustingusių įvairiausių statybos objektų Tarptautinių projektų svarba Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė pabrėžė, kad Lietuv...

Gegužės 1-oji svarbi dvejopai. Tai sena istorinė šventė – Tarptautinė darbo diena, kuri minima nuo XIX a. pabaigos. Bet tai ir naujausių laikų Lietuvos istorija – 2004 m. gegužės 1-ąją mūsų šalis tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Praeivė: prisimenu, kaip balsavau už ES Su kuo jums asocijuojasi gegužės 1-ji? Ir kas – dirbančiųjų šventė ar mūsų šalies įstojimas į ES – jums svarbiau? – Balsas.lt klausė praeivių sostinės gatvėse. „Tai dirbančių žmonių diena. Bet kaip ji atsirado – nežinau.

Europos Komisija paneigė žiniasklaidos pranešimus apie 200 mlrd. eurų „Maršalo planą“, skirtą ekonominei krizei Europoje įveikti, informuoja agentūra AFP. Komisijos atstovė pirmadienį Briuselyje pareiškė, kad Ispanijos laikraščio „El Pais“ pateikti skaičiai neatitinka realybės. Laikraštis sekmadienį pranešė, kad 200 mlrd. eurų lėšų norima investuoti į infrastruktūrą, atnaujinamus energijos šaltinius ir pažangiąsias technologijas.

Dažno naujai „iškepto“ verslo tikslas yra kuo greičiau pritraukti pinigų iš investuotojų, t.y. verslo angelų ar rizikos kapitalo fondų (pastaroji priemonė ypač populiari užsienyje). Tačiau savo verslo idėjos pristatymui ir jo potencialui perteikti reikia kruopščiai pasiruošti.

Per aštuonerius Europos Sąjungoje praleistus metus Lietuvoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. Šios itin svarbios valstybei ekonomikos šakos atstovai sutartinai kartoja, kad narystė ES buvo daugiau naudinga nei kažkuo pakenkė. Gauta parama buvo stimulas, kuris prisidėjo prie žemės ūkio vystymo ir modernizacijos. Nors privalumų dėl ES ir žemės ūkio „partnerystės“ sąrašas yra gerokai ilgesnis nei trūkumų, tačiau šių taip pat išvengti nepavyko.

Prieš gegužės 31-ąją vyksiantį referendumą dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutarties ratifikavimo dauguma Airijos gyventojų ją vertina palankiai, informuoja „EUobserver“. Remiantis laikraštyje „Sunday Business Post“ publikuotais apklausos rezultatais, maždaug 47 proc. airių balsuotų už Vokietijos inicijuotą sutartį, 35 proc. balsuotų prieš ją, o 18 proc. airių dar neapsisprendė.

Lenkams nepavyko gauti didesnio aukštų postų skaičiaus ES institucijose. Nors tai atsiliepia mūsų interesams organizacijoje, Lenkijos vyriausybė nepakankamai atsižvelgia į šią diskriminaciją ir nekovoja su ja, konstatuoja pirmadienio numeryje dienraštis „Rzeczpospolita“. Pasak leidinio, objektyviai vertinant lenkų pareigūnų turėtų būti maždaug tiek, kiek ispanų.

Alaus suvartojimas vienam gyventojui Vokietijoje siekia vidutiniškai 107,2 litro per metus. Tai atitinka vieną trijų decilitrų bokalą per dieną. Vokiečių vyrai, palyginti su moterims, per metus alaus išgeria septynis kartus daugiau, praneša agentūra AFP. Apskritai alaus suvartojimas Vokietijoje mažėja. 2003-aisiais vokiečiai vidutiniškai per metus išgėrė 117,8 litro – dešimčia litrų daugiau nei šiandien. Vokietijoje yra beveik du trečdaliai (60 proc.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigia, neva Europos Sąjunga (ES) suprato savo įvestų sankcijų neefektyvumą ir apie jas kalba kaip apie praeities dalyką. Be to, prezidentas užsiminė, kad ES turės mokėti už sienų apsaugą, jei nori, kad Baltarusija jas saugotų kaip anksčiau, praneša vyriausybinė naujienų agentūra „BelTA“. „Turbūt jie suprato, kad sankcijos - tai kelias į niekur.

Ispanijos finansinės galimybės pakankamos, kad šalis įstengtų kilus būtinybei išgelbėti probleminius bankus, penktadienį sakė Ispanijos vyriausybės sekretorius ekonominiais klausimais Fernandezas Latorre, atmesdamas paramos iš ES pasinaudojimo galimybę. „Aš visiškai atmetu Europos lėšų panaudojimo galimybę. Nėra jokių įrodymų, kad ižde neužteks lėšų, iškilus tokiai būtinybei“, – sakė F. Latorre.

Į Lietuvą atvykusi speciali Europos Parlamento (EP) delegacija, siekusi išsiaiškinti, ar šalyje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti, penktadienį Seime pristatė atlikto tyrimo išvadas. Nors Lietuva ir buvo įvertinta darbą, parlamentarus nustebino prieštaravimai Lietuvoje atliktuose tyrimuose. Pasak europarlamentarų, dėl informacijos trūkumo galutinio atsakymo pateikti vis dar nėra įmanoma, todėl tyrimas bus tęsiamas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigia, neva Europos Sąjunga (ES) suprato savo įvestų sankcijų neefektyvumą ir apie jas kalba kaip apie praeities dalyką. Be to, prezidentas užsiminė, kad ES turės mokėti už sienų apsaugą, jei nori, kad Baltarusija jas saugotų kaip anksčiau, praneša vyriausybinė naujienų agentūra „BelTA“. „Turbūt jie suprato, kad sankcijos – tai kelias į niekur.

Kai kurios valstybės narės vis dar netaiko ES taisyklių, susijusių su neteisėtus migrantus išnaudojantiems darbdaviams skirtinomis sankcijomis ir priemonėmis.

Seimas ratifikavo sutartį dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą (ES). Už tai ketvirtadienį balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 6 parlamentarai. Sutartis, kurią Lietuvos vardu pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ES šalys narės ir Kroatija, pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. Briuselyje. Pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, sutartis numato, kad Kroatija taps ES nare nuo 2013 m. liepos 1 d., jei iki tol visos ES šalys ratifikuos šį dokumentą.

Kartu su kelių Europos Sąjungos (ES) valstybių pasiuntiniais į Minską grįžo ir ES atstovė Baltarusijoje latvė Maira Mora. Pasak ES atstovybės Baltarusijoje, M. Mora į Minską grįžo trečiadienio vakarą, o ketvirtadienį vėl pradėjo eiti savo diplomatines pareigas, praneša „BelaPAN“. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po Europos Sąjungos diplomatinio demaršo, trečiadienį į Minską grįžo Lietuvos, Lenkijos, Švedijos ir Prancūzijos ambasadoriai, kitų valstybių pasiuntiniai turėtų atvykti artimiausiomis di...

Europos Sąjungai ėmus taikyti sankcijas Baltarusijai, dėl galimų nuostolių nerimauja mūsų verslininkai, turintys glaudžius ir ilgalaikius ryšius su kaimynais. Europos Sąjunga šių metų kovo 23 dieną sugriežtino sankcijas Baltarusijai.

Valdininkų mokymams skiriamos šešiaženklės sumos, o kokia nauda – niekas netiria. Lietuvos laisvosios rinko instituto ekspertai prabyla, jog mokymams skirtos lėšos ne visada leidžiamos efektyviai. O štai Šiaulių universitetas vėl sublizgėjo originalumu. Mokymai – ir apie laiko vadybą Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybė mokymams išleido daugiau kaip 120 tūkstančių litų. Savivaldybės darbuotojai už valdiškus pinigus mokėsi užsienio kalbų, aiškinosi, kaip kuriamas įvaizdis ir pan.

Europos Komisija kitų metų Europos Sąjungos biudžetą siūlo didinti beveik 7 proc. Daliai vyriausybių toks Briuselio sprendimas atrodo neįprastai. Mat dėl ekonomikos susitraukimo jos pačios priverstos stipriai mažinti savo nacionalinius biudžetus. Tačiau Komisija tikina, kad lėšų poreikis stipriai išaugo dėl ankstesniais metais Briuselio prisiimtų įsipareigojimų, praneša LTV „Panorama“. Kitų metų Europos Sąjungos biudžeto išlaidos, palyginti su šiemet, išaugs iki 138 mlrd. eurų – beveik 7 proc.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) perspėjo, kad „populizmo vėjai“ kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) bevizio režimo Šengeno zonai, skelbia BBC. H. van Rompėjus kalbėjo Rumunijoje, kuri kartu su kaimynine Bulgarija nori šiais metais prisijungti prie Šengeno zonos.

Europos Komisijos (EK) atstovai trečiadienį pateiks siūlymą 6,8 proc. padidinti kitų metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą, informuoja BBC. Manoma, kad bus pateiktas pirminis pasiūlymas, kurį EK svarstys su valstybių narių atstovais. Tačiau kai kurių valstybių vyriausybės ne kartą ragino Komisiją sumažinti savo išlaidų planus. Nepaisant to, EK atstovai savo siūlymą trečiadienį tikriausiai argumentuos tuo, kad biudžetą reikia padidinti norint įgyvendinti ankstesnius ES įsipareigojimus.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Lietuvos atstovus Europos Parlamente dėl prevencinių priemonių taikymo kovoje su telefoniniais sukčiais. Politikas paprašė inicijuoti atitinkamus teisės aktus, įtvirtinančius privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją visose Europos Sąjungos valstybėse. „Dar prieš mėnesį kreipiausi į Ryšių reguliavimo tarnybą siūlydamas SIM korteles susieti su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį pareiškė, kad dabar ne laikas rengti naują Europos Sąjungos (ES) sutartį. Kalbėdamas Europos Parlamento seminaro metu J. M. Barroso sakė, kad „turėtume palikti esamą modelį“, ir pridūrė, jog Europai dabar nereikia naujų diskusijų dėl „procedūrų, taisyklių ir institucijų“. Šiuo metu ES institucijos veikia pagal Lisabonos sutartį – ES teisinį tekstą.

Briuselyje jau prasidėjo varžybos dėl Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso posto, kurį jis paliks 2014 metais. EK vicepirmininkė Viviane Reding ir Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas nepaneigė pranešimų, kad ketina kandidatuoti į EK pirmininko postą. Patikimi šaltiniai iš EK informavo ES temomis rašantį tinklalapį „euractiv.