b. ivanovas

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis. Kaip ir tada, dabar valdžios „soste“ vėl sėdi konservatoriai. Ekspertai sako, kad Vasario 16-ąją galime sulaukti ir neramumų.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Po korupcijos skandalo nuteistas ir nuo pareigų nušalintas Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis rado naują darbo vietą. Po įgaliojimų panaikinimo nepraėjus nė mėnesiui, buvęs meras gavo darbą vienoje savivaldybės įstaigoje. Nors naujas darbas pačiam V. Andruliui atrodo savaime suprantamas, naujos jo pareigos neliko nepastebėtos vietinių – kelmiškiai piktinasi, kad užimti pareigas įstaigoje V. Andrulis buvo pakviestas be konkurso.