angela merkel

Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai. Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.

Lenkijos premjeras pritarė ultraradikalios nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymui panaikinti rinkimų įstatyme numatytas lengvatas tautinėms mažumoms, pagal kurias rinkimuose į šalies parlamentą joms netaikomas 5 proc. „slenkstis“. „Jeigu kas nors nori turėti Lenkijoje kokias nors teises, tokias pat privalo užtikrinti lenkams“, – pareiškė Lenkijos premjeras Jaroslawas Kazcynskis.

Lenkijos premjeras pritarė ultraradikalios nacionalistinės Lenkijos šeimų lygos pasiūlymui panaikinti rinkimų įstatyme numatytas lengvatas tautinėms mažumoms, pagal kurias rinkimuose į šalies parlamentą mažumoms netaikomas 5 procentų slenkstis. “Jeigu kas nors nori turėti Lenkijoje kažkokias teises, tokias pat privalo užtikrinti lenkams” –pareiškė Jaroslavas Kačinskis. Apžvalgininkai mano, kad toks pareiškimas neabejotinai užaštrins ir taip jau įtemptus Vokietijos ir Lenkijos santykius.

Kai kas Europos Sąjungos politiką Irano atžvilgiu laiko pamatuota ir atsargia. Su tuo griežtai nesutinka apžvalgininkas Charles’as Krauthammeris, už gerus politinius komentarus gavęs prestižinę Pulitzerio premiją ir rašantis „Washington Post“ bei kitiems laikraščiams. Jis mano visiškai kitaip. Ir pranašauja Europai – bet ne tik jai – liūdną ateitį. Tikėkime, kad jis klysta. Deja, jo samprotavimai rimti. Mykolas Drunga Charles Krauthammer: Irano šarada Būtent tai sukūrė ES.

Atrodo, kad artėjant šventėms Europos Sąjungos (ES) lyderiai sugebėjo sau ir visoms šalims narėms šiaip ne taip padaryti dovanėlę. Beveik visus metus itin audringas diskusijas kėlusi 2007-2013 metų ES finansinė perspektyva pagaliau buvo patvirtinta, nors pastarojo meto britų pasiūlymai ir reakcijos į juos leido galvoti, kad Naujuosius metus ES pasitiks finansinėje nežinomybėje.

Vokietijoje ir Lenkijoje po ilgo kairiųjų dominavimo valdžią ryžtingai perėmė dešiniosios partijos ir jų lyderiai. Tačiau, nepaisant akivaizdžių šių tendencijų bendrumų, pasireiškiančių per tvirtą Vokietijos ir Lenkijos politikų posūkį dešinėn, ES gali pajusti anaiptol nevienodus minėtų dviejų šalių politinių kursų pasikeitimo padarinius.

Vokietijos pramonės koncerno BASF vienos iš antrinių įmonių ir Rusijos gamtinių dujų monopolininko "Gazprom" pasirašytas susitarimas Baltijos dugnu nutiesti vadinamąjį Šiaurės Europos dujotiekį įrodė esąs anaiptol ne vien techninis projektas. Jau nuo šių metų pradžios projektas buvo vis aktyviau aptarinėjamas politinėse diskusijose ir žiniasklaidoje.

Paaiškėjus, kad naujai vaivorykštės koalicijos vyriausybei vadovaus krikščionė demokratė Angela Merkel, atgimė Lietuvos viltys, jog Berlyno laikysena Rytuose bus priimtinesnė. Prezidentas Valdas Adamkus vyks į Vokietiją ir galės pasidalyti lietuviškomis godomis dėl vokiečių ostpolitik.

Prancūzijoje ir Olandijoje užstrigus taip entuziastingai pradėtam ir vystytam vieningos Europos, turinčios net savo konstituciją, projektui, nemaža dalis dabartinės Europos Sąjungos (ES) dinamikos vėl persikėlė į nacionalinių valstybių lygmenį. Šiandien darosi vis labiau akivaizdu, kad pagrindinė ir dominuojanti ES institucija – Europos Komisija (EK) kol kas neranda idėjų, kurių realizavimas arba atgaivintų konstitucijos projektą, arba pateiktų jam prilygstančią alternatyvą.

Prieš pat kelionę į Turkiją Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) Ankarą patikino, kad remia jos pastangas įstoti į Europos Sąjungą. Kartu jis kritikavo opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos poziciją. Šios partijos frakcijos parlamente vadovė Angela Merkel Turkijai žada tik "priveligijuotą partnerystę" ES.

Prieš pat kelionę į Turkiją Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) Ankarą patikino, kad remia jos pastangas įstoti į Europos Sąjungą (ES), pranešė televizija "Deutsche Welle". Interviu laikraščiui "Hürriyet" jis teigė, jog Turkijai išpildžius politines stojimo į bloką sąlygas, būtų galima pradėti derybas. Kartu jis kritikavo opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos poziciją.

Vakarų dienraščiai toliau komentuoja karą Irake. Pasitaikė nemažai pastabų apie žiniasklaidos vaidmenį jame. Antradienio (03.25) užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Nei Klauzevicas, nei Sun Cu nepataria karo vadams, kaip elgtis su žiniasklaida, pažymi Lučianas Truskotas dienraštyje “New York Times”. Tačiau abu sutinka, kad būtina nesuteikti priešui svarbios informacijos apie karo planą, pajėgų dydį ir panašiai, kad galima būtų jį apgauti.

Konservatyvi Vokietijos opozicija pirmadienį (03.03) pareiškė, kad sekmadienį vykusiuose savivaldybių rinkimuose pasiekta triuškinama jos pergalė prieš kanclerio Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrioderio) Socialdemokratų partiją (SDP) įrodo rinkėjų pasipiktinimą nepopuliaria šalies vadovo politika. Krikščionių demokratų lyderė Angela Merkel pareiškė, kad dėl SDP patirtų nuostolių per vietų rinkimus šiaurinėje Šlėzvigo-Holšteino žemėje dera kaltinti G. Schroederį.

Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis), užsienyje vis labiau ignoruojamas dėl prieštaravimo karui Irake, sekmadienį (02.02) ir namuose neteko dalies valdžios bei autoriteto po žeminančio pralaimėjimo dviejų žemių rinkimuose.