Elektrum Lietuva

Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir penkis kartus daugiau negu 2022 m. Įmonės vadovas Martynas Giga sakė, kad per praėjusius metus bendrovė buvo vienintelis nepriklausomas elektros tiekėjas, didinęs buitinių klientų bazę. Pernai „Elektrum Lietuva“ užimama rinkos dalis augo nuo 9,6 proc. iki 16 proc.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 97,9 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje, kur siekė 97,1 euro. Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat šiek tiek mažėjo: Lenkijoje vidutiniškai siekė 97,6 euro, Vokietijoje – 83,2 euro, Austrijoje – 86,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nuosaikų kainų kritimą Baltijos šalyse lėmė 6 proc.

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ teisėtai sustabdė elektros pirkimą iš Vakarų sankcijų suvaržytos rusiško kapitalo elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ grupės įmonės „Vydmantai wind park“ vėjo parko, nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas pranešė, jog ketvirtadienį atmetė „Vydmantai wind park“ ieškinį „Elektrum Lietuvai“ dėl sutarties nutraukimo. Teismas paliko nepakeistą liepą priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh). „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.

Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ iki 2030 metų į vėjo parkus ketina investuoti apie 1,3 mlrd. eurų, sako „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga. „Grupės planai iki 2026 metų turėti 600 megavatų (MW) vėjo parkų. Iki 2030 metų – 2,3 gigavato (GW). Lietuvoje iki to laiko realu pastatyti 800 MW. Jei padauginsime iš 1,7 mln. eurų už MW, turėsime maždaug 1,3 mlrd. eurų investicijas.

Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.

Gyventojai namų šildymui vis drąsiau renkasi šilumos siurblius – Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) spalio pradžioje paskelbus kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti, per pirmąją savaitę tuo pasinaudojo beveik 2 tūkst. namų ūkių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar, kol neįsibėgėjęs žiemos sezonas, yra itin tinkamas metas tiek įsirenginėti šilumos siurblius, tiek ir teikti paraiškas kompensacijoms gauti.